Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 spalio 16d. 14:56

Jauna pora Viliūšių kaime įkūrė į senovę nukeliančią sodybą: „Mes griauname mitus“

Sodyba "Gervių giesmė"
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr. / Sodybos "Gervių giesmė" šeimininkai
Mažos mergaitės svajoja būti princesėmis ir gyventi pilyje, o iš Kazlų Rūdos kilusi Greta troško turėti namus Rumšiškėse. Jos troškimas gyventi kaime išsipildė, kai su vyru įsigijo 5 ha sklypą šalia Novaraisčio ornitologinio draustinio ir įkūrė ten etnografinę sodybą – ramybės kampelį, saugomą miškų. Čia siūloma apsistoti senovėje, pasinerti į įvairiausias edukacijas, paklausyti gamtos šnabždesio.

Į Viliūšių kaime Kazlų Rūdos savivaldybėje įkurtą atokią Gretos ir Konrado Kupstų sodybą riedame miško keliukais. Čia dažniausiai neveikia internetas, nėra televizorių, tad vien jau dėl to esi priverstas išnirti iš įprastos šiuolaikinės rutinos.

„Šiemet nameliuose atsirado laikrodžiai ir vien dėl to, kad patinka man jų tiksėjimas – ramina“, – tarsi vienintelį ryšį su civilizacija pristatė pasitikusi sodybos šeimininkė.

Jos vyras Konradas netrukus pavaišino kaimynės gamintais varškės sūriais, kuriuos pats išrūkino. Dar karštais ir gardžiai kvepiančiais. Užsigėrėme juos natūralia žolelių arbata.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

Konradas prisipažino, lauko virtuvėje kepantis metro ilgio picas – iškūrenti krosnį prieš trunka 2,5 valandas. Vaikams tokie pietūs sukuria neišdildomą įspūdį: metro ilgio pica, kuri iškepa lauke vos per 10 minučių!

Greta: „Visuomet svajojau gyventi kaime“.

Kaip keturiasdešimtmečių sutuoktinių pora atsirado šioje vietoje?

„Visuomet svajojau gyventi kaime, turėti namus Rumšiškėse. Senelis, iš kurio ir atėjo tas pašaukimas etnografijai, vis pasakodavo apie savo sodybą prie Marijampolės, ten žydėjusias obelis. Sodybos neliko, kiaulių fermomis užstatė, tad nors ir norėjome ją atkurti, tai buvo neįmanoma.

Visą laiką ieškojau panašios vietos, kokią susikūriau vaizduotėje iš senelio pasakojimų. Tuomet skelbimuose pamatėme šią 5 ha dydžio sodybą. Patiko labai vieta, kad kelias, vedantis į sodybą, vingiuoja tarp miškų. Šalia – Novaraisčio ornitologinis draustinis. Gervės ryte iš Novaraisčio skrenda pas kaimynų pavalgyti, o vakare – atgalios.

Kam lemta, tas ir randa. Kaip naktį čia gražu! Tamsu, tylu, koks apuokas tik suūkia. Pabandėme čia susikurti savo mažąsias Rumšiškes“, – prisipažino Greta.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

Jos įgyta profesija – valstybės institucijų administravimas. Iki šiol moteris darbavosi valdiškose įstaigose – savivaldybėje, mokesčių inspekcijoje. Vyras Konradas – marketingo specialistas, besidarbuojantis užsienio kompanijoje, sporto srityje.

„Dažnai taip būna: dirbi vieną darbą, o širdyje jauti, kad nori kito, domiesi kitkuo. Vis dėlto, galiausiai vidinis noras nugali. Taip, mums jį gyvendinant kilo daug abejonių, baimių, klausimų, kaip bus – juk tai iššūkis. Bet esame labai, labai laimingi čia“, – patikino sodybos šeimininkė.

Nesustoja mokytis

15 metų kartu gyvenimą kurianti pora Viliūšių kaime įsikūrusi jau šeštus metus – sodyboje, kurią įsigiję pakeitė iš pagrindų, apsistoja vasarą ir žiemos savaitgaliais. Kadangi praėjusią žiemą negalėjo vykdyti veiklos, karantino metu užsidarė kaime patys. Aplink – gal 20 sodybų, tačiau Kupstai apylinkėse – jauniausi.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba "Gervių giesmė"
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba "Gervių giesmė"

Greta patikino, visuomet noriau bendravusi su vyresnio amžiaus žmonėmis. Ir dabar šioje vietoje džiaugiasi nuostabiais kaimynais, kurie visko pamoko, pripasakoja.

„Kai įvedė karantiną, svarstėme, kad bus įdomu sodyboje užsidaryt. Aš pažadėjau, kad išmoksiu gitara groti – tai buvo mano sena svajonė. Iššūkis sau. Vyras nusprendė, kad jis staliumi virs. Dukros Elena ir Sofija, iš kurių vienai – 11 metų, kitai – 7-eri, pasižadėjo, kad ukulėle išmoks groti, špagatą, tiltelį lengvai padarys. Nė viena jų į miestą grįžti nenorėjo. Pažadus vykdėme – mokėmės.

Staliumi virtęs vyras daug baldų nameliams prigamino, sutvarkėme šildymo sistemą, stogą pakeitėme, dabar svečiai galės ir žiemą pas mus apsigyventi“, – pasidžiaugė Greta.

Konradas paprieštaravo, kad jis – joks stalius ir nenorėtų rimto staliaus sutikti, neva, gėda pasidarytų „darbus“ parodžius, bet pasivaikščiojus po sodybą imi juo kuklumu abejoti.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

Darbuojasi vieni

Darbuojasi pora sodyboje patys, nieko svetimo nesamdo, nepasinaudojo ir jokiomis Europos Sąjungos paramomis. Jei būtų tai padarę, tikina, kad nebūtų pandemijos metu išgyvenę.

„Manau, kad iš bet ko žmogus gali išgyventi, jei tik jis tam darbui atsiduos, – paklausta, ar išgyventų vien iš sodybos veiklos, atsakė pašnekovė. – Investavome į sodybą tiek, kiek nesitikėjome. Viską pakeitėme. Perki, rodos, stovi pastatai, bet pažiūri atidžiau... Šiemet jau vaikštau ir nebijau, kad kas sugrius, neveiks. Visa tai – labiau gyvenimo būdas. Ką uždirbi, atgal į sodybą sudedi. Jei manai, kad turtus iš kaimo turizmo susikrausi... Šypseną tik kelia.“

Panirę į šį verslą, Kupstai užsibrėžė tikslą – pademonstruoti, kad gali egzistuoti kitoks kaimo turizmas.

„Kai ieškojome patys sau, visos kaimo turizmo sodybos buvo pritaikytos šventėms, didelėms kompanijoms. Norėjome ramios vietos. Dabar tokios ramaus poilsio sodybos populiarėja. Iš pradžių į mus keistai visi žiūrėjo“, – nusijuokė Greta.

Iš bet ko žmogus gali išgyventi, jei tik jis tam darbui atsiduos.

„Gervių giesmės“ sodyboje neleidžiama organizuoti balių, nevartojamas čia ir stiprus alkoholis. Kaip tikina pašnekovė, išgėrusį žmogų lengva laimingą padaryti, bet jie nori įtikinti, kad ir nevartodami lankytojai gali smagiai praleisti laiką, kad kaimo turizmas nėra vien tik baliai.

„Ir ne tik tvartai bei bulvės. Mes griauname mitus“, – šyptelėjo sodybos šeimininkė, prisipažinusi, kad niekad pati nevažiuotų ten, kur sūkurinės vonios, daug žmonių, tačiau kitam kaip tik tokio poilsio reikia – visi esame skirtingi.

Greta pasidžiaugė, kad jų sodybos lankytojai – labai panašūs į ją ir Konradą. Juk sakoma, koks esi, tokius ir žmones trauki.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

„Čia lankosi tie, kuriems patinka gamta, kuriems nėra tragedijos, jei žolė šlapia, musė praskrido. Kurie pasiduoda edukacijoms, su kuriais galime pasidalinti istorijomis, padiskutuoti. Važiuoja tie patys žmonės metai iš metų, – tai daug ką pasako“, – pasidžiaugė Greta.

Lyg lietuviškų papročių disneilendas

2019 metais Etnokultūrinės kaimo turizmo sodybos konkurse triumfavusioje vietoje nusikelsite į senovę – tai tarsi savotiškas lietuviškų papročių disneilendas, siūlantis išbandyti įvairių edukacijų: senoviškai skalbti ir lyginti rūbus, mušti sviestą, išsivirti arbatos raganos puode, verpti, siuvinėti kryželiu, austi, vaškines žvakes lieti, rašyti žąsies plunksna, pasigaminti talismaną ar amuletą su baltiškais raštais, hidrolatą ar smilkalus, vyti juostas, žoliauti, išsikepti čirvinių blynų ant ugnies, rišti skiautines lėlytes, įkurti laužą su titnagu ir skeltuvu, pasipuošti senoviniais aprėdais.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

„Edukacijas vedu tik apsistojusiems sodyboje svečiams. Jei matau, kad žmonės nori, man labai patinka – pradedame žaisti. Net nežinau, kiek kolekcijoje tų senovinių rūbų yra. Jų kolekcionavimas prasidėjo nuo to, kad svečius pasitikdavau apsirengusi jais. Vis prašydavo nusifotografuoti. Taip atsirado 5 komplektai.

Atvažiuoja su mergaitėms, jos, žinoma, pasipuošti taip pat nori, o tuomet ir vyrai pradėjo burbėti, kad jiems nieko nėra. Taip ir susikaupė ta kolekcija“, – šyptelėjo Greta, pagal senovines tradicijas rengianti ir mergvakarius.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

Abu sodybos šeimininkai – profesionalūs pirtininkai, galintys užkurti ritualų kupiną baltišką pirtį. Jie pasiruošę sudaužyti į šipulius visus mitus ir net didžiausius pirties nemėgėjus paversti šios procedūros aistruoliais.

„Dažnai atvyksta planuoti mėgstantys žmonės. Mąsto, tai dabar lįsiu į pirtį valandai, o po to kas? Mes priverčiame atsipalaiduoti. Vien pirties procedūra trunka 3-4 valandas. Kiekvienas mūsų turi pirties traumą: ką nuplakė, kam dar ką padarė. Čia gydome tas traumas, supažindiname iš naujo su pirtimi“, – patikino Konradas.

Portugalas pastatė tipį

Sodyboje nuolatos vyksta vaikų stovyklos, įvairios apeigos 12 metrų į viršų besistiebiančiame tipyje (indiška palapinė), kuriame prie laužo gali vakaroti iki 25 žmonių.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

Šis statinys išsiskiria iš kitų, nes neatspindi lietuviškų tradicijų, tačiau yra itin mėgstamas poilsiautojų.

„Mūsų piemenukai viską už tokį statinį būtų atsidavę. Kovo ar lapkričio mėnesį viduje gali sėdėti trumpomis rankovėmis. Portugalas mums jį pastatė, kuris jurtoje gyvena 12 metų. Trejus metus stovi tipis jau, nežinome, kiek dar išstovės. Dieną tai – tiesiog palapinė, o kaip naktį atrodo! Kuria mistinę atmosferą“, – patikino Greta.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

Tipį ypač pamėgę vaikai, kuriems čia skaitomos pasakos. Iš jo jie dažnai išnešami užmigę ant rankų.

Būna, kad užliūliuoti magijos, lankytojai dažnai nebegrįžta į lovas – lieka nakvoti prie laužo. Čia visi traukia sutartines, mėgaujasi dainuojančių dubenų terapija. Greta įsitikinus, kad visi moka dainuoti, rengiami tipyje ir laumių vakarai.

„Mūsų šūkis – nuobodžiauja tik nuobodūs žmonės“, – šyptelėjo Greta.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Greta Kupstienė
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Greta Kupstienė

Konradas prisipažino, vis dėlto išlaikęs miestiečio iš Kauno mentalitetą – su gaidžiais kartu nesikelia.

„Tačiau jei prisėdi tik vakare – gera diena buvo. Jei nieko nenuveiki sodyboje – kaip nuodėmę jautiesi padaręs“, – kad nuolat yra ką veikti ir patiems šeimininkams, pripažino Konradas.

Padės ištyrinėti mišką

Vasaros pabaigoje ir spalį Novaraistyje skamba gervių giesmės – prieš išskrisdamos į Pietus jos būriuojasi raiste. Jei pasiseka, galima išvysti, kaip keli šimtai ar net tūkstančiai gervių sukelia nepamirštamą reginį.

Rudenį sodyboje mėgstama ir žvejoti (šalia tekanti upė išdžiūvusi jau treti metai, vasarą vandens nerasi ir kaimynų šuliniuose, o sodyboje esantys tvenkiniai visuomet sklidini), grybauti bei uogauti aplinkiniuose miškuose – šeimininkai suteiks pintą krepšį ir net nurodys vietas, kuriose slepiasi gausiausias laimikis.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

Organizuojami ir žygiai į vietos partizanų bunkerius, maudomasi kubile.

Vaikai gali mėgautis triušių ar avyčių draugija. Pastarųjų pora augina 11. Įsigijo tam, kad žoliapjovių vaidmenį aplink tipį atliktų, tačiau galiausiai suvokė, kad avys labiau kakoja nei ėda.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

Sodyboje vienu metu gali apsistoti tik iki 15 žmonių – penkias nakvynės vietas turinčiame klėtyje po ąžuolu ar dešimtvietėje stuboje.

Štai troba, kurioje vyksta edukacijos, statyta 1930 metais – ji atgabenta iš Panevėžio. Buvo išrinkta po rąstą ir vėl sustatyta – tarsi lego. Vasarą tokioje troboje vėsu, o žiemą – šilta.

„Pilna mūsų sodyba, niekuomet nesiskundžiame užimtumu – visos vasaros užsakytos. Rugpjūčio viduryje nebuvo laisvų vietų keletui mėnesių į priekį – iki spalio vidurio. Jei atvažiuoja viena šeima, mes kitos nebeįsileidžiame. Norime, kad žmonės pasijustų tarsi sodybos šeimininkai, jaustųsi laisvai“, – darbo principus įvardijo Greta.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

Tiesa, trumpiausiai čia leidžiama apsistoti dviem parom. Jei atvykstama parai, sodybos įkūrėjai pastebėjo, kad lankytojai iškart ima galvoti, kaip ryt dėsis daiktus – neatsipalaiduoja.

„Atkreipėte dėmesį, iš ko pagamintos smėlio dėžės? Geldų. Yra ir daugiau močiutės daiktų – duonkepių, ližių, staltiesių. Spintoje tiek jų pridėta – ir visos geros, lininės. Supratau, kad reikia pradėti naudoti, o tai būsiu jau trečioji karta, kuri tiesiog kaupia“, – apie išskirtines interjero detales prakalbo Greta.

Sodybos teritorijoje įkurta ir žaidimų erdvė: lauko virtuvėlė su tikrais indais, smėlio dėžė, supynės, bėgimo kubiliukas, besisukantis rąstas, hamakas, lynas ir miško namelis. Čia organizuojamos net dvikovas maišais, virvės traukimas, kiti senoviniai žaidimai.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“
Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Sodyba „Gervių giesmė“

„Griebkit obuoliuką – labai skanus“, – lydėdamas pro vartus, pasiūlė Konradas.

Susimąstau, kad tokios vietos leidžia atrasti neįkainojamą šių dienų lobį – ramybę, padeda Lietuvą pamilti labiau, pajausti vis sparčiau prarandamą ryšį su protėviais bei gamta.

Ne veltui Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Dr. Agnė Vaitkuvienė Kupstus įvardijo tikrais Kazlų Rūdos regiono šviesuliais.

„Gali įrengti moderniausius apartamentus, pasiskelbti įspūdingą veiklų sąrašą, bet be šilto šeimininkų santykio su svečiais nieko nebus. Palapinė bus tik palapinė“, – patikino A.Vaitkuvienė.

Žurnalistų turą po kaimo sodybas organizavo Lietuvos kaimo turizmo asociacija. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

SEB verslo augimo programa

01:37:23

OfiSPA – vieta dirbti ir nepavargti

Video

07:19
26:48
03:08

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje