Kokių patirčių ieško turistai, tinklaraščio www.kiterswife.lt autorei pasakoja Olegas Volkovas, nacionalinės turizmo skatinimo agentūros „Keliauk Lietuvoje“ atstovas.
Vasaromis jau atrandame Lietuvą, o kaip žiemą?
„Unikalios patirtys yra tai, ko ieško šiandienos turistas. Kelionėse norima kažko naujo išmokti, patirti, pasikeisti. Būdų paskatinti turistus atrasti daugiau Lietuvos tiek šiltuoju, tiek šaltuoju laikotarpiu yra nemažai. 2019 metais išbandyti skirtingų potyrių žemėlapiai, kaip pavyzdžiui, Gastroliavimo gidas po Lietuvą, Ledų ar Juodasis Lietuvos žemėlapiai. Stengiamės kitaip pažvelgti į Lietuvą ir kitu kampu atrasti jau lankytus objektus arba vilioti naujais/atnaujintais objektais“, – apie tai, kas sudomina turistus pasakoja Olegas Volkovas.
Pasaulinės tendencijos rodo, kad vietinis turizmas auga: pagal Jungtinių Tautų pasaulio turizmo organizacijos duomenis, 4 iš 5 turistų keliauja būtent po savo kraštą. 2019 metų pirmą pusmetį po šalį bent su viena nakvyne keliavo 919 tūkst. Lietuvos gyventojų, tai yra 13 procentų daugiau nei 2018 metais tuo pačiu laikotarpiu.
Lietuvių keliavimo kryptys nežymiai skiriasi žiemą ir vasarą. Pagrindinės savivaldybės, kuriose lankosi yra Palangos miesto, Vilniaus miesto, Druskininkų, Klaipėdos miesto ir Birštono. Vilnius yra lankomiausia savivaldybė rudenį ir pavasarį, vasarą pirmoje vietoje – Palangos, o žiemą – Druskininkų savivaldybės.
Lietuvos gyventojai keliauja žymiai aktyviau gruodį nei spalį, lapkritį, sausį, vasarį ir kovą. Galima daryti prielaidą, kad pirmąjį žiemos mėnesį jaučiamas keliautojų aktyvumas Lietuvoje dėl šventinio laikotarpio, o pasibaigus šventėms – aprimsta ir išvykos po šalį.
Žiemą turizmas Lietuvoje miega žiemos miegu
Nors vietinių turistų srautas auga visus metus, skirtumai taip vasaros ir žiemos – akivaizdūs. Vietinių turistų skaičius apgyvendinimo įstaigose 2019 m sausio mėnesį vos siekė šimtą tūkstančių, kai tuo tarpu 2019 m rugpjūtį skaičius artėjo prie trijų šimtų tūkstančių. Viena iš galimų priežasčių, kodėl lietuviai nustoja keliauti šaltuoju metų laiku, yra prasta emocinė būsena.
„Šviesa, laikas, praleistas gamtoje, ir judėjimas yra veiksniai, svarbūs mūsų savijautai. Jei kažkurį vieną apleidžiame, pradedame jausti neigiamą poveikį savijautai. Vasarą daugiau laiko skiriame gamtai, ir tuo pačiu gauname daugiau šviesos. Priešingai, šaltuoju periodu mes praleidžiame daug mažiau laiko gamtoje dėl prastų oro sąlygų, o ir dienos šviesos laikas yra trumpesnis“, – kodėl šaltuoju metų laiku apninka bloga nuotaika, pasakoja psichologas Paulius Rakštikas.
Specialistas teigia, kad pabūti reguliariai gamtoje yra būtina bet kokiu oru. „Jei reguliariai ilsėsimės, tai lengvai priimsime pilką lapkritį, kuris yra paskendęs rūke. Nejausime emocinio bado ir sausio bei vasario mėnesiais, prabėgus švenčių šurmuliui. Deja, daugeliui žmonių šaltasis laikotarpis yra sunkus. Bėda tame, kad gyvenama nuo vasaros iki švenčių, paskui – nuo švenčių iki vasaros. Taip ratas sukasi“, – pasakoja psichologas.
Turi būti suformuotas įprotis ilsėtis. Jei žmogus stveriasi kelionių kaip vaisto, toks pabėgimas yra dirbtinis ir neteikia malonumo. Jei užsisėdėjęs žmogus yra ištempiamas savaitgalį į žygį, jis nusispjaus į momentinę patirtį, nes ji tam žmogui – svetima.
„Jeigu keliaujame į gamtą tam, kad atstatytume nuovargį, gali būti, kad jau pavėlavome. Jei atsikėlėme su skaudančia gerkle ir sloga, jau per vėlu valgyti imbierą, nes jis nebepadės“,– Paulius akcentuoja, kad keliavimas neturi nieko bendra su oru, nes išvykstama ne pamatyti žydrą jūrą, o įkvėpti šviežio oro, kurį galima rasti ne tik vasarą Turkijoje.
„Emocinė būsena, kurios mes siekiame, yra ne Turkijoje ar kitame tolimesniame kampelyje. Jeigu žmogus keliauja į kitą pasaulio kraštą, kad pasijustų geriau, tai – signalas, kad jis negeba atsipalaiduoti čia ir dabar. Reiktų savęs klausti ne kaip man pailsėti kokybiškai (nors šis klausimas taip pat labai aktualus), bet – kaip man kasdienybėje dirbant nepavargti tiek, kad reiktų ilsėtis tiek, jog galėčiau dirbti dar daugiau. Dabar prabanga yra ne pinigai, o laikas. Galime uždirbti daug pinigų daug dirbdami, bet kaip išlikti sveikais daug dirbant – tai tampa gerėjančio gyvenimo užduotis. Ir tada kyla klausimas: kas tie varguoliai? Ar tie, kurie negali iškeliauti ilsėtis į Maldyvus, ar tie, kurie nemoka atsipalaiduoti vaikščiodami po Vingio parką?“, – mokėjimą reguliariai ilsėtis įvardija Paulius.
Naujas įprotis ilsėtis žiemą
Žmonės iš lėto formuoja įpročius aktyviau leisti laiką bet kuriuo metų laiku Lietuvoje. Įpročius ugdyti galima įtraukiant į dienotvarkę aktyvų laiką gamtoje, leidžiant laiką su bendraminčiais, surandant hobį įvairiems metų laikams.
2019 metų Lietuvos bekelės lenktynių čempionas Romualdas Karužis ruošiasi 2020 metų varžybų sezono pradžiai ir pasakoja, kodėl tam tikru metų laiku renkasi skirtingus laisvalaikio praleidimo būdus.
„Žiemą Lietuvoje galima rasti užsiėmimų pagal savo pomėgius ir finansines galimybes kokybiškam poilsiui. Aktyvus laisvalaikis padeda pailsėti nuo darbų, skirtingu metų laiku regima gamta pamaitina geromis emocijomis. O dalyvaujant pažintiniuose turuose galima kaskart susipažinti su vis kitomis Lietuvos vietomis, kaip pavyzdžiui, apžvalgos bokštais“, – Romualdas skatina aktyviau domėtis laisvalaikio praleidimo galimybėmis Lietuvoje.
Šaltuoju metų laiku Romualdas važinėja keturračiu motociklu, dalyvauja pažintiniuose turuose, kurių metu ne tik gali pasidžiaugti unikalia Lietuvos gamta, bet ir tuo pačiu metu susipažinti su lankytinais šalies objektais. O atšilus orams, vyras iškeičia motociklą į jėgos aitvarą ir įkinkęs vėją plaukioja Baltijos jūra.
Tad ką veikti šaltuoju metų laiku?
„Šaltuoju metų laiku gyventojai linkę laiką leisti po SPA. Birštonas ir Druskininkai yra tie kurortai, kurie artėjant ilgajam savaitgaliui tikrai užsipildo turistais. Populiarus muziejų lankymas, teminiai maršrutai, tokie kaip Vilnius vaikams, Neakivaizdinis Vilnius ar atgimę gyvenamieji kvartalai. Šaltuoju metų laiku vyksta nemažai renginių, kaip Klaipėdos šviesų festivalis, Palangos stinta, Vilniaus kavos festivalis ir t.t., kurie sutraukia nemažą skaičių lankytojų ir turistų“, – Olegas Volkovas, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ atstovas, entuziastingai pateikia keletą siūlymų.
Lietuvių liaudies buities muziejuje Rumšiškėse veikianti rąstinė, pagal XVII a. dvarų aprašus atkurta dvaro pirtis, Biržuvėnų dvaro sodyboje Žemaitijoje, Telšių rajone, siūloma pramoginė-edukacinė programa „Lobio paieška“, Platelių dvaro arklidėse įrengtas vienintelis ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje Užgavėnių kaukių (žemaitiškai „lėčynų“) muziejus. Tai vietos, kurių rekomenduojama nepraleisti.
Tiesa, kad atrandame Lietuvą ir aktyviai keliaujame po ją šiltuoju sezonu. Bet vos paspaudus šalčiui, daugelis sulendame į šilčiausias namų kerteles ir tūnome ten iki pavasario. Saulei pašildžius, kaip meškos išlendame iš urvo, patriname traškanotas akis ir ieškome pramogų.
Esame skirtingi turistai, vieniems reikia pažintinių ekskursijų po dvarus, muziejus, kitiems – pasyvaus poilsio prie jūros ar SPA procedūrų, o tretiems – ekstremalių turų. Lietuviškas oras leidžia rinktis skirtingas pramogas ir tas pačias Lietuvos vietas pamatyti kaskart kitomis spalvomis ir potyriais. Jei žiemą nedirba koks nors muziejus, tai miškas ar pajūris – visada priims.
Daugiau apie potyrius dalinuosi savo tinklaraštyje www.kiterswife.lt ir socialiniuose tinkluose Facebook bei Instagram.
