Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 04 24, 20:30

Keliaujant Jurbarko krašte – pažintis su unikalios dailininkės L.Meškaitytės kūriniais

Turbūt dar nedaugelis girdėjo apie išskirtinę Mažosios Lietuvos dailininkę Lidiją Meškaitytę (1927–1993 m.). Šios unikalios, neįprastu taškavimo metodu kūrusios dailininkės darbus jau greitai galės pažinti ne tik meno, bet ir kelionių mėgėjai. Jurbarko krašte, prie jos tapytų lankytinų objektų, keliauti kvies neeilinė lauko paroda.
Jurbarko dvaro vartai, Palemono kalnas, bibliotekos pastatas Smalininkuose, papuoštas Lidijos Meškaitytės (centre) piešiniu Tik prenumeratoriams
Jurbarko dvaro vartai, Palemono kalnas, buvusios bibliotekos pastatas Smalininkuose, papuoštas Lidijos Meškaitytės (centre) piešiniu / Jurbarko TVIC, Mariaus Vizbaro, Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro archyvo nuotr.

Kartais L.Meškaitytės gyvenimas netgi prilyginamas Mažosios Lietuvos krašto istorijai. Apie šią išskirtinę dailininkę ir galimybę su jos kūryba susipažinti keliaujant sutiko papasakoti Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktorius Arvydas Griškus.

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro archyvo nuotr. / Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras
Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro archyvo nuotr. / Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centras

Unikali, bet dar neatrasta dailininkė

„Dailininkė L.Meškaitytė yra svarbi asmenybė ne tik jos gimtajam Jurbarko kraštui, bet ir Mažosios Lietuvos regionui, žinoma, ir visai Lietuvai. Ji buvo unikali savamokslė menininkė. Kaip sakė pati dailininkė – jei ne sudėtingas likimas ir sunki trauma, galbūt, jos darbai ir nebūtų atsiradę“, – apie iš šalia Smalininkų esančio Antšvenčių kaimo kilusią menininkę pasakoja A.Griškus.

Anot Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro direktoriaus, L.Meškaitytei jau būtų sukakę 95-eri metai, todėl Jurbarko rajono savivaldybės taryba rajone paskelbė šios dailininkės metus. Bus siekiama, kad išskirtinės menininkės 100-metis būtų paminėtas ir Lietuvos Respublikos mastu.

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro archyvo nuotr. / Lidija Meškaitytė savo gimtinėje, 1977 m.
Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro archyvo nuotr. / Lidija Meškaitytė savo gimtinėje, 1977 m.

„Dailininkė Sigutė Ach, kuri buvo mūsų rengtame L.Meškaitytės vardo plenere, sakė, kad ji – tokio pat lygio dalininkė, kaip ir Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, tačiau dar nėra tiek atrasta“, – sako A.Griškus.

L.Meškaitytės kūrybą nulėmė sunki trauma

„L.Meškaitytė augo Mažosios Lietuvos pusiau vokiškame, pusiau lietuviškame krašte. Juk Smalininkai buvo ties pasienio riba. Jos asmenybė formavosi multikultūrinėje aplinkoje – miestelyje buvo kalbama lietuviškai ir vokiškai. Dailininkė sakydavo, kad jų šeimoje vienas dalykas geriau skambėjo lietuviškai, kitas – vokiškai“, – aiškina pašnekovas.

Jo teigimu, L.Meškaitytės šeima buvo išskirtinai lietuviška, nors mokyklos laikais ji skaitė vokiečių kalba, aišku, skaitė ir lietuviškai.

Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro archyvo nuotr. / Buvusios bibliotekos pastato siena (Smalininkai, Nemuno g. 39) papuošta Lidijos Meškaitytės piešiniu „Viržiai“
Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centro archyvo nuotr. / Buvusios bibliotekos pastato siena (Smalininkai, Nemuno g. 39) papuošta Lidijos Meškaitytės piešiniu „Viržiai“

„Mergina iki karo baigė mokyklą. Sočiai ir gerai gyveno. Tėvai ūkininkavo. Kuomet karo pabaigoje traukėsi vokiečiai, buvo priversti bėgti ir visi šio krašto gyventojai, tarp jų – ir L.Meškaitytė su šeima. Jie laikinai įsikūrė Vokietijoje, o po kurio laiko nusprendė grįžti į Lietuvą. Grįždami Meškaičiai apsistojo Kaune ir nakvojo lemtingame sename name prie stoties“, – dailininkės gyvenimo vingius prisimena A.Griškus.

Pašnekovo teigimu, tąkart Kaune kilo didelė audra ir jos metu nugriuvo viena namo siena, kuri prispaudė būsimą dalininkę...

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje