Teatro aikštė
Vienas lankomiausių objektų Klaipėdoje – Teatro aikštė. Jau XVII a. aikštė buvo žinoma kaip keliaujančiųjų teatrų pasirodymų vieta, veikė turgus, kuris su kitomis prekyvietėmis sudarė ilgą ir gana plačią turgavietę, čia šurmuliuodavo prekybininkai, vykdavo atrakcionai. Aikštės pavadinimas neatsitiktinis: aikštėje 8 numeriu pažymėtas pastatas – Klaipėdos dramos teatras.
Dabartiniai neoklasicistiniai teatro rūmai pastatyti 1857 m. vietoj 1854 m. sudegusio pastato. 1939 m., iš karto po Klaipėdos krašto aneksijos, čia lankęsis Adolfas Hitleris iš teatro balkono sakė kalbą susirinkusiai miniai. Teatro aikštę puošia 1912 m. statytas fontanas su basakojės mergaitės skulptūra (skulpt. Alfredas Kiunė). Ši statula vaizduoja Anikę – garsaus Klaipėdoje gyvenusio poeto Simono Dacho meilės dainos heroję.
Danė
Upė, ištekanti ties Salantais ir tekanti iki Klaipėdos miesto ribos, turi kitą vardą – Akmena. Nuo Bajorų iki Kuršių marių jau vadinama Dane arba Dange. Pirmą kartą paminėta 1252 m. liepos 29 d., kai tarp Kalavijuočių ordino magistro ir Kuršo vyskupo buvo sudaryta sutartis dėl Klaipėdos pilies pastatymo.
Jau XVII a. ši upės vaga buvo svarbi Klaipėdai – joje buvo įkurtas uostas, švartavosi didelės grimzlės laivai, vyko prekyba žuvimis, buvo gabenamos prekės į greta stovinčius sandėlius. Vėliau uostas buvo perkeltas į Kuršių marias. Dabar Danėje vyksta burlaivių paradai, Klaipėdos regatos, Jūros šventės pasirodymai.
Pilies uostas
Klaipėdos pilies uoste gali prisišvartuoti pramoginiai laivai. Nuo 2010 m. uostas buvo praplėstas ir rekonstruotas, įrengti transporteriai pakelti ir nuleisti jachtoms. Tų pačių metų gegužę surengta ir pirmoji Pilies uosto regata, kuri jau tapo tradicinė. Ties Danės žiotimis išlikę pilies įtvirtinimų, kurie čia buvo statyti XVIII a. Šie įtvirtinimai mena 1252 m. medinę pilį – Memelburgą, kryžiuočių pilį, apie kurią ėmė augti miestas. Pilies kompleksas stovėjo iki pat XIX a., kol sunyko ir buvo nugriautas.
Pasukamasis tiltelis
1855 m. pastatytas kaltinės geležies technikos įrenginys šiandien laikomas istorijos ir technikos vertybe. Anksčiau vadintas Jūros vartų arba Grandinių tiltu, pasukamas rankiniu būdu, tarnavo jungiant perkasą šalia Danės upės su pilies apsauginiu pylimu. Šis pasukamasis tiltelis yra vienintelis tokio mechanizmo tiltas Lietuvoje. Anksčiau jis buvo naudojamas ir transportui, bet šiandien tai pėsčiųjų zona.
Norint patekti į kitą Danės pusę, reikia laikytis tilto pasukimo grafiko (jis skelbiamas šalia). 2008 m. tiltas buvo rekonstruotas ir kiek patobulintas – jį galima pasukti ne tik rankiniu būdu, bet ir automatiškai, tam padeda papildomai sumontuotas mechanizmas po tiltu. Šalia tilto įrengta 2,4 m aukščio skulptūra „Juodasis vaiduoklis“ iš bronzos. Skulptūros autoriai: skulptoriai Svajūnas Jurkus ir Sergejus Plotnikovas, architektai Vaidotas Dapkevičius ir Vladas Balsys.
„lindenau“ laivų statykla
Jau XIX a. Klaipėdoje buvo statomi burlaiviai, o prie pilies veikė laivų statykla. Tai nuo 1919 m. veikianti įmonė „Schiffswerft Memel-Lindenau & Eisen-und Holzschiffbau, Maschinenfabrik und Giesserei“, statanti metalinius, medinius laivus, buvo įkurtas net mašinų fabrikas. Šioje laivų statykloje buvo pastatytas ne vienas garsus laivas, todėl apie juos buvo žinoma ir už šalies ribų. Statyklos klestėjimo metai – 1930–1936 m. 1944 m. ji buvo perkelta į Kylį (Vokietija), kur veikia ir dabar. Šiandien statyklos vietoje išliko pastato karkasas, paskelbtas kultūros paveldo objektu.
Kruizinių laivų terminalas
Šalia senamiesčio ir piliavietės 2003 m. uosto teritorijoje buvo įrengtas Kruizinių laivų terminalas. Tai skelbė kruizinės laivybos pradžią. Prie įrengtų krantinių gali švartuotis net iki 330 m ilgio laivai. Kiekvieną sezoną į uostą atplaukia iki 40–60 laivų. Terminalo operatorius yra AB „Klaipėdos laivų remontas“. Čia vyksta įvairūs koncertai, tarptautinis džiazo festivalis, Jūros šventė.
Pilies muziejus
Pilies muziejus atidarytas 2002 m. Jis įkurtas po žemės pylimu – bastionu, kuriame XVII a. buvo laikoma artilerija. Pilies muziejus supažindina su Klaipėdos miesto ir pilies istorija. Autentiškose XVI–XVIII a. galerijose galime išvysti archeologinių radinių, rekonstruotų XVII a. kostiumų, XVII a. pabaigos Klaipėdos miesto ir pilies maketą bei kitų įdomybių.
Klaipėdos senamiestis
Įstabus Klaipėdos senamiestis – urbanistikos paminklas, stebinantis išskirtine pastatų architektūra, vokiečių laikų palikimu. Senamiesčio gatvelėse dominuoja vokiečiams būdingos fachverko konstrukcijos pastatai. Daugelis tokių pastatų su kiemais stovi tarp Turgaus aikštės ir Didžiosios Vandens gatvės. Ši konstrukcija susiformavo XVII–XIX a., kai Klaipėdoje suklestėjo prekyba, buvo statomi ūkinės paskirties pastatai.
Vienas gražiausių tokios konstrukcijos pavyzdžių – autentiškas pastatas, buvęs sandėlis, stovintis Daržų gatvėje (dabar – Meno dirbtuvės). 1854 m. mieste kilęs gaisras nuniokojo dalį gražiosios architektūros, po jo namus imta statyti jau ne medinius, o mūrinius. Žavi ir Klaipėdos gatvelės, kurios susiformavusios labai taisyklingai, – beveik visos jos susikerta stačiuoju kampu.
Mažoji architektūra
Vaikštinėjant senamiesčio gatvėmis galima paieškoti miesto skulptūrų. Kurpių ir Mėsininkų gatvių sankirtoje atrasime norus pildantį peliuką. Greta šachmatų lenta grindinyje kviečia sužaisti partiją arba nusifotografuoti šalia fortepijono skulptūros. Kalvių gatvėje lankytojų laukia „Katinas džentelmeno veidu“, o Danės krantinėje simbolizuoti knechtai mena garsių laivų ir jūreivių žygius jūrose. Kitame Danės krante jaunavedžius kviečia „Meilės medis“, ant kurio leidžiama kabinti spyneles.
Paėjus kelis žingsnius į priekį, prie vandens pasitinka „Undinėlė“, kurios uodegą puošia lietuviško lito monetų pavyzdžiai. Perėjus per Biržos tiltą, kairėje, netoli laivo „Meridianas“, namo kampą puošia iš puodynės išbirusios monetos, o ant Kurpių ir Kepėjų gatvių sankryžoje esančio namo stogo užsikoręs „Kaminkrėtys“ laukia savo meilės. Grįžę atgal į Tiltų gatvę, sankryžoje ties Turgaus gatve, rasime „Balandžius“, tupinčius ant stilizuotos senamiesčio pašto skulptūros. Iš Turgaus gatvės pasukus Teatro aikštės link, ant Vežėjų gatvės namo sienos laukia „Slibinas“, atliekantis ir lietvamzdžio funkciją.
Mažosios lietuvos istorijos muziejus
Didžiausias muziejus Klaipėdos krašte – Mažosios Lietuvos istorijos muziejus, įsikūręs XVIII a. pabaigoje pastatytame name, kuris yra vienas seniausių senamiestyje. Muziejus pradėjo veikti 1924 m., laikui bėgant plėtėsi ir kaupė vis daugiau eksponatų. Apsilankę muziejuje išvysime per 90 tūkst. eksponatų, kurie papasakos apie krašto priešistorę, Vokiečių ordino užkariavimus, Klaipėdos kraštą ir miestą tiek XX a. pradžioje, tiek po Vokietijos aneksijos.
Senieji kartografiniai žemėlapiai tarsi leis pakeliauti po Prūsiją ir Mažąją Lietuvą, o eksponuojami senieji drabužiai, baldai ir buities reikmenys – pabuvoti praeityje. Gausi ir numizmatikos kolekcija, supažindinanti su senaisiais pinigais nuo pirmųjų eros metų iki XX a. Saugomi ir du lobiai su XVII–XVIII a. monetomis. Muziejus rengia įvairius teminius užsiėmimus, vykdo ekspedicijas, tyrimus, organizuoja renginius.
Turgaus gatvė
Nuo XVI a. Klaipėdos mieste buvo leidžiama rengti turgų, tad į miestą plūsdavo ne tik apylinkių gyventojai, bet ir kitų šalių gyventojai. Tik čia jie galėjo viešai prekiauti savo prekėmis ar jas mainyti į kitus daiktus. Turgus neapsiribojo Teatro aikšte ir driekdavosi per visą Turgaus gatvę Šv. Jono bažnyčios link. Todėl ši gatvė nuo seno buvo platesnė nei kitos. XVIII a. kartais turgus trukdavo ir dvi savaites.
Prie gatvės kūrėsi įstaigos, reikalingos turgun atvykusiems lankytojams: saldumynų parduotuvėlės, užeigos, keityklos ir bankai. 1854 m. per didįjį gaisrą didžioji dalis pastatų sudegė, todėl po jo buvo apstatyta istorizmo stiliaus pastatais. Gatvė skirtingais laikmečiais buvo vadinama Bažnyčių, Marktstrasse, Strasse der SA, Petro Cvirkos.
Evangelikų liuteronų Šv. Jono bažnyčios vieta
Ši bažnyčia minima XIII a., kai netoli Danės buvo įkurta parapija. Vėliau kitoje vietoje buvo pastatyta mūrinė bažnyčia (1706 m.). Kelis kartus šventovė nukentėjo nuo gaisrų, būdavo atstatoma ir papildoma naujais architektūriniais elementais (po 1854 m. gaisro). Antrojo pasaulinio karo metu buvo tik kiek apgadinta, tačiau pokariu miesto valdžios įsakymu visiškai sulyginta su žeme.
Šiuo metu bažnyčios ribas žymi krūmeliais apsodinta aikštė, kryžius žymi bažnyčios altoriaus vietą. Klaipėdai švenčiant 760 m. jubiliejų, buvo atidengtas kertinis akmuo ir įkasta atminimo kapsulė, taip simboliškai bandoma atgaivinti idėją atstatyti bažnyčią.
Jono kalnelis
Jono kalnelis – tai ištisas bastionų įtvirtinimas, kurį dabar sudaro trys atskiros dalys. 1627–1629 m. inžinieriaus Kristijono Roze iniciatyva Klaipėdos miestas imtas juosti gynybiniais įtvirtinimais – 3,5 m bastionais ir pylimais, kurie buvo laikomi karališkosiomis tvirtovėmis. Sudėtinga įtvirtinimų sistema baigta tik XVIII a., iš kitos pusės miestą saugojo ir Danės upė, todėl į saugomą Klaipėdą buvo galima patekti tik per Tilto, Kūlių arba Malūnų vartus.
Didelę svarbą šie bastionai turėjo ir per rusų bei švedų karą, taip pat Septynmečio karo metu. Vėliau šie gynybiniai kompleksai prarado savo svarbą, todėl dabar yra išlikę ne visi įtvirtinimai. 1994–1997 m. vyko jų restauracija, jai vadovavo architektas Vytautas Šliogeris. Ryškiausiai iš viso bastionų komplekso išlikusi Galderno ir Purmarko bastionų dalis su apsauginiu grioviu ir šalia esančiu pastatu – ravelinu.
Tiltų gatvė
Tai viena pagrindinių miesto gatvių, jos ilgis siekia 550 m. Iki XVII a. vidurio Tiltų gatvė driekėsi nuo Biržos tilto iki dabartinės Didžiosios Vandens gatvės. Šios gatvės vietoje anksčiau buvo Danės senvagė, natūraliai žymėjusi senamiesčio ir Fridricho priemiesčio ribas. Daugėjant gyventojų ir plečiantis miestui upės vaga buvo užpilta, o šalia nutiesta Didžioji Vandens gatvė. XIX a. Tiltų gatvė gavo Frydricho Vilhelmo pavadinimą – taip buvo įamžintas Prūsijos karaliaus apsilankymas Klaipėdoje.
Tarpukariu gatvė vadinta Laukininkų, o 1948 m. – Pergalės vardu. Nuo 1988 m. vėl vadinta Tiltų gatve. To meto valdžia planavo ją išplatinti, nugriauti nereikalingus pastatus, bet tai įgyvendino tik iš dalies: buvo nugriautos evangelikų reformatų ir evangelikų liuteronų bažnyčios. Toje vietoje gatvė išplatėja (ties Tiltų g. 18 ir 19).
Biržos tiltas
Pakeliamasis Biržos tiltas nutiestas per Danę ir jungia senamiestį bei naujamiestį. XVII a. jis buvo medinis. Pro jį plaukdavę laivai turėdavo susimokėti tilto pakėlimo mokestį. 1877– 1879 m. vietoje medinio buvo pastatytas metalinis tiltas, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu jis susprogdintas. 1948 m. iškilo dabartinis statinys, kurį puošia vieningos Lietuvos simbolis – „Arkos“ paminklas (aut. Arūnas Sakalauskas, 2003 m.).
Dabar šis iki 2007 m. rekonstruotas tiltas – kultūros paveldo objektas. Pavadinimą statinys gavo nuo čia stovėjusio biržos pastato, kur būdavo atplukdomos prekės iš visos Europos. Prie Biržos tilto puikuojasi metrologinė kolona, nuo 1889 m. rodydavusi geografinius, temperatūros duomenis. Kolona atstatyta Klaipėdos 750-ojo jubiliejaus proga.
Atgimimo aikštė
Dabartinės aikštės vietoje iki XX a. buvo vienas įdomiausių miesto kvartalų, greta šliejosi birža, senoji gaisrinė, garsių pirklių namai ir parduotuvės. Deja, po Antrojo pasaulinio karo to meto valdžia nesiruošė atstatyti apgriautos Klaipėdos, bet ėmėsi griovimo darbų ir projektavo naujus statinius.
Sovietiniais laikais aikštė buvo vadinama Tarybų aikšte, 1952 m. pastatytas Stalino, 1976 m. – Lenino paminklas. Pamažu aikštė įgavo stačiakampio formos planą pagal architekto Vytauto Edmundo Čekanausko projektą. Atkūrus Nepriklausomybę, aikštė pavadinta Atgimimo vardu.
Miesto rotušė
XVIII a. pabaigoje – XX a. pradžioje šioje vietoje statytas klasicizmo stiliaus namas priklausė danų konsului Lorkui, o vėliau atiteko jo giminaičiui Consentiui. Kai 1846 m. miesto magistras nupirko šį pastatą, buvo įkurta miesto rotušė. Tai – istorinis pastatas, 1807–1808 m. jame laikinai gyveno Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas III su žmona Luize. Nuo 2011 m. pastate dirba miesto meras ir keli miesto savivaldybės administracijos skyriai.
Laikrodžių muziejus
1984 m. Liepų gatvėje įkurtame Laikrodžių muziejuje saugoma viena didžiausių laikrodžių kolekcijų Europoje. Čia galėsime pasigrožėti senaisiais laikrodžiais, pamatyti įdomiuosius saulės, vandens, smėlio ar net ugnies laikrodžių mechanizmus. Muziejuje galime išvysti ir baroko, renesanso, rokoko, klasicizmo bei moderno stiliaus laikrodžių, kurie pritaikyti prie skirtingo interjero.
Muziejuje surinkti laikrodžiai atskleidžia konstrukcijų, mechanizmų raidą: išvysime tiek pačių moderniausių kvantinių ir kvarcinių laikrodžių, tiek pačių primityviausių laikrodžių-kalendorių. Muziejaus kiemelyje puikuojasi parkas, stebinantis didingais saulės laikrodžių mechanizmais. Pats muziejaus pastatas buvo statytas XIX a., jame buvo Klaipėdos pirklių rezidencija.
Senasis paštas
Klaipėdos pašto rūmų kompleksas buvo pastatytas 1893 m. spalį. Jį sudaro pagrindinis dviaukštis pastatas su mansardomis ir du priestatai. Pastatų kompleksas labai įspūdingas – raudonų plytų fasadas derinamas su žalios spalvos dekoru karnizuose, frontonuose ir stogų viršūnėse.
Žavi ir neogotikos stilius, išreikštas įdomiomis laiptuotomis formomis, smailiaarkėmis angomis, įvairiais kitais dekoro elementais. Pašto rūmus puošia ir drožinėtos durys su geležinėmis grotelėmis, taip pat pastatus jungianti tvora su stulpais ir įspūdingas pašto salės vidus. Senojo pašto bokšte įrengtas karilionas – keturių varpų rinkinys, mušantis miestui valandas.
Martyno Mažvydo alėja
Nuo 2007 m. daugiau nei metus truko Martyno Mažvydo alėjos rekonstrukcija, jai vadovavo architektas Vytautas Paulionis. 370 m besitęsianti alėja – vienintelė pėsčiųjų alėja Klaipėdoje. Ji išklota plytelėmis ir granito plokštėmis, pažymėti ir iki Antrojo pasaulinio karo čia buvę gatvelių kontūrai. Alėją puošia medžiai, krūmai, įdomūs granitiniai suoleliai.
Puikuojasi bronzinė berniuko figūrėlė su Klaipėdos miesto herbu. Šią apie 45 cm aukščio skulptūrėlę, vadinamą „Klaipėdiečiu“, 2008 m. sukūrė skulptorius Svajūnas Jurkus ir architektas Vytautas Paulionis. 2013 m. ir vėliau alėją papildė daug naujų objektų: suoliukų, skulptūrų ir kitų mažosios architektūros objektų.
Klaipėdos dangoraižių kompleksas „K+D“
Klaipėdos miesto centre iškilę du 20 aukštų dangoraižiai, sujungti dviejų aukštų komerciniu pramogų centru. Pirmasis dangoraižio pastatas savo forma primena K raidę, kuri simbolizuoja Klaipėdos miesto vardą. Šis pastatas skirtas komercinei veiklai, taip pat jame įsikūręs restoranas ir konferencijų salė.
Ant stogo įrengta stiklinė terasa, leidžianti pasigėrėti uostamiesčio vaizdais net iš 70 m aukščio. Atsiveria nepakartojama Kuršių marių, Baltijos jūros, uosto vartų ir senamiesčio panorama. Antrasis pastatas yra D raidės formos ir simbolizuoja Danės upės vardą. Šiame dangoraižyje įrengti gyvenamieji apartamentai.
Esant geriems orams siūloma pasivažinėti dviračiais po Smiltynę. Kelionę pradėkite Senojoje perkėloje. Iš ten, persikėlę per Kuršių marias, dviračių taku nuvažiuosite iki Lietuvos jūrų muziejaus-delfinariumo, o iš ten kitu taku Baltijos jūros link grįšite iki Naujosios perkėlos. Išvykos trukmė – apie 3 val.
Tai tik maža Lietuvos dalis, su kuria šiandien supažindinome. Pažinti
