Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 01, 21:02

Krokialaukis: keisto pavadinimo Lietuvos miestelis, užauginęs ne vieną žymų sportininką

Jau nuo XVI amžiaus gyvuojantis Krokialaukis, įsikūręs Alytaus rajone, gali pasigirti turtinga istorija. Nors miestelis nedidelis, mažai kam girdėtas, jame galima aplankyti išskirtinių vietų, leidžiančių pasigrožėti kraštovaizdžiu. Iš čia kilę ir keli Lietuvą garsinantys sportininkai, o pavadinimas – toks išskirtinis, kad iki šiol ginčijamasi, kuri vardo kilimo legenda yra teisingė.
Krokialaukio tvenkinio užtvanka
Krokialaukio tvenkinio užtvanka / Viliaus Kazlausko nuotr.

Vardo kilmė

Pasak Alytaus rajono Krokialaukio Tomo Noraus-Naruševičiaus gimnazijos istorijos mokytojos metodininkės Aušros Maižiešienės, sužinoti, kuri vardo kilmės versija yra tiksliausia, gali būti sudėtinga, o kiekviena žinoma legenda yra savaip įtikinanti.

Bene pati populiariausia yra susijusi su prekybininku ir jo arkliu.

Legenda byloja, kad prekybininkas po kaimo gyvenvietes vežiodavo prekes, o jo arklys, vardu Laukis, buvo pavargęs nuo viso krovinio naštos. Kaimo gyventojai, išgirdę kriokiantį arklį, sakydavo: „Jau kriokia Laukis“. Taip miestelis ir gavo Krokialaukio pavadinimą.

Vietovė savo pavadinimą galimai galėjo įgyti ir nuo žodžio „krakė“ – taip vietiniai žmonės vadino karosus.

Kita vardo kilmės legenda yra šiurpi ir mistiška.

Viliaus Kazlausko nuotr. / Krokialaukio tvenkinys
Viliaus Kazlausko nuotr. / Krokialaukio tvenkinys

Padavimai byloja apie Vaisupio upelyje besimaudančias laumes, kurios savo dainomis viliodavo vyrus, o naktimis neleisdavo žmonėms ramiai ilsėtis. Vienas drąsus vietinis gyventojas nupėdino pasigrožėti laumių sąskrydžiu, tačiau greitai pasigailėjo. Negailestingos laumės jaunuolį pasmaugė, o amžino poilsio jis atgulė galulaukėje, netoli miestelio. Įbauginti ir prietaringi valstiečiai tarpusavyje kalbėdavosi: „Kriokia lauke vaiduoklis, jau vėl kriokia“.

Kunigaikščiui augino žirgus

Istorijos mokytoja metodininkė A.Maižiešienė papasakojo, kad XVI amžiaus antroje pusėje įkurtas palivarkas davė pradžią miestelio atsiradimui.

Palivarkas garsėjo žirgynu, kuriame buvo auginami geriausi žirgai visame regione. Jie buvo siunčiami Lietuvos Didžiajam kunigaikščiui.

Išeidami kareiviai kirviu sukapojo puošnias bažnyčios duris.

A.Maižiešienė atkreipė dėmesį ir į Krokialaukio maldos namus.

„XVIII amžiaus viduryje miestelyje iškilo pirmoji bažnyčia. Nuolatinio kunigo neturėjo, nes apylinkėse buvo per mažai gyventojų, o ir jie patys skurdžiai gyveno“, – patikino ji.

Viliaus Kazlausko nuotr. / Krokialaukio bažnyčia
Viliaus Kazlausko nuotr. / Krokialaukio bažnyčia

Skaudus Napoleono apsilankymas

Nuožmi Napoleono kariauna XIX amžiaus pabaigoje neaplenkė ir Krokialaukio miestelio, o vietinių nuolankumas neišgelbėjo nuo žiaurių karių veiksmų.

„Klebonijoje nebeliko nieko: šventoriaus tvoros ir svirnas liepsnojo atvira liepsna. Išeidami kareiviai kirviu sukapojo puošnias bažnyčios duris“, – apie suniokotą šventyklą pasakojo istorijos mokytoja.

Mūrinė bažnyčia buvo pastatyta 1860 metais. Vyskupas Antanas Baranauskas 1899 metais jai suteikė Kristaus Atsimainymo titulą.

Bažnyčia išsiskiria neobarokiniais altoriais, kurie buvo padirbdinti nežinomų meistrų, panaudojant dar pirmosios bažnyčios altorių dalis.

Viliaus Kazlausko nuotr. / Krokialaukio tvenkinys
Viliaus Kazlausko nuotr. / Krokialaukio tvenkinys

Rusijos revoliucijos įvykiai pasiekė ir Krokialaukį

„Keletas drąsesnių vyrų atvirai priekaištavo caro valdžiai. Miestelyje valdžios atstovų praktiškai nebuvo, todėl visi protestai baigėsi be kraujo praliejimo. Vietiniai sukilėliai sulankstė ir sukapojo rusų kalba margintas iškabas gatvėse, sudraskė caro paveikslą ir šaukė „tegyvuoja laisvė“, – apie gyventojų drąsą kalbėjo A.Maižiešienė.

Krokialaukis minimas nuo XVI amžiaus, tačiau tik 2007 metų liepos 11 dieną prezidento Valdo Adamkaus dekretu buvo patvirtintas Krokialaukio herbas, kuriame vaizduojamas raudonas žirgas baltame fone, jojantis į priekį, tačiau galvą pasukęs atgal – žvelgia į savo praeitį.

Jie irgi čia buvo

Krokialaukio apylinkėse yra gimę daugybė aktyvių ir pilietiškų žmonių. Spaudos draudimo metais knygas gabeno knygnešiai Jonas Mardosa, Juozas Lubauskas ir Kazimieras Stasiukynas.

Tomas Norus-Naruševičius buvo tarpukario Lietuvos susisiekimo ministras, diplomatas ir inžinierius. Jo garbei pavadinta gimnazija, veikianti miestelyje.

Viliaus Kazlausko nuotr. / Krokialaukio tvenkinio užtvanka
Viliaus Kazlausko nuotr. / Krokialaukio tvenkinio užtvanka

Krokialaukį gimtuoju kraštu laikė ir Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris, Generalinio štabo pulkininkas Vaclovas Žadeika.

Krokialaukis yra ir žymių sportininkų istorijos dalis.

Olimpinės rankinio čempionės Aldonos Čėsaitytės-Nenėnienės vardu miestelio gimnazija kasmet organizuoja bėgimą į sportininkės gimtinę.

Dar tuometinę Krokialaukio vidurinę mokyklą baigė Rio de Žaneiro vasaros olimpinių žaidynių dalyvis, maratonininkas Remigijus Kančys ir lengvaatletė, maratonininkė Loreta Kančytė.

Remigijus Kančys / Teodoro Biliūno nuotr.
Remigijus Kančys / Teodoro Biliūno nuotr.

Siūlo aplankyti „salą“

Krokialaukis yra nedidelis miestelis, daugelis vieni kitus pažįsta. Draugiška ir aktyvia bendruomene džiaugiasi Krokialaukio seniūnijos seniūnė Gintarė Navickienė: „Esu gimusi ir augusi netoli Krokialaukio esančiame Daugirdų kaimelyje, tad miestelis man pažįstamas ir artimas nuo mažumės. Labai smagu dirbti savo gimtajame krašte ir tikiuosi, kad žmonėms yra gerai su manimi“.

G.Navickienė mano, kad Krokialaukio miestelis gali didžiuotis dirbtinai suformuotu tvenkiniu, vietinių gyventojų vadinama „sala“ bei užtvanka.

Seniūnė paminėjo ir dėmesio vertas asmenybes: „Krokialaukis gali pasigirti išskirtiniais amatininkais – Gediminu ir Dalyte Paplauskais, kurie puoselėja batsiuvystės amatą“.

Seniūnė teigia, kad vis dar mokosi spręsti gyventojų problemas, o ir iššūkių pasitaiko: „Šiame darbe sudėtingiausia, kad ne visus klausimus ir problemas gali iškart išspręsti. Reikia labai gerai mokėti laviruoti ir bendrauti su skirtingų kartų žmonėmis“.

Viliaus Kazlausko nuotr. / Krokialaukio kraštotyros muziejus
Viliaus Kazlausko nuotr. / Krokialaukio kraštotyros muziejus

G.Navickienė rekomenduoja aplankyti Krokialaukio „salą“, kraštotyros muziejų bei šiuo metu veikiančią parodą „Iš močiutės skrynios“, kur galima išvysti senelių ir prosenelių rankomis austus, siuvinėtus ir nertus eksponatus.

2011 metų duomenimis, Krokialaukyje gyveno vos keli šimtai gyventojų. Mūsų dienomis visoje Krokialaukio seniūnijoje (įskaitant dar du kaimus) yra priskaičiuojama apie 2 tūkst. gyventojų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje