Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 08 04, 13:35

Lietuvos liaudies buities muziejus kviečia į Žolinės šventadienį

Senas posakis, kuriuo vadovavosi mūsų protėviai: „Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą laimės neturės“. Lietuvos liaudies buities muziejaus senolių sodybos – pati tinkamiausia vieta tradiciškai susieiti! Žolinės šventadienis muziejuje – jau rugpjūčio 15 d. (12.00 val.), rašoma pranešime spaudai.
Žolinė
Žolinė / LLBM archyvo nuotr.

Per Žolinę atvykite paviešėti, padėkoti už naują derlių, pasidžiaugti gėrybėmis, spalvingomis gėlėmis ir dailiausiomis žolynų puokštėmis.

Lietuvos liaudies buities muziejus parengė įdomią ir gausią programą. Šventė tradiciškai prasidės šventomis mišiomis muziejaus miestelio Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje bei žolynų ir derliaus pašventinimu, o po šių apeigų su šventine eisena visos linksmybės persikels į Aukštaitijos kaimą.

Šventėje bus galima gyvai pažinti Žolinės tradicijas bei smagiai ir nerūpestingai praleisti šventadienio popietę senajame kaime. Lankytojų laukia pažintis su etnografinių regionų Žolinės puokštėmis, įvairiais darželiuose augintais žolynais ir sodo bei daržo derliaus gėrybėmis, kelionė laiku į šventadienį Lietuvos kaime XX a. 3–4 deš. ir dar daug įvairiausių pramogų.

LLBM archyvo nuotr. / Žolinė
LLBM archyvo nuotr. / Žolinė

Žinoma, kokia gi šventė be amatininkų ir skanumynų gamintojų kermošiaus, jodinėjimo arkliais bei žaidimų. Šventę vainikuos „Ponios Hanos teatro“ spektaklis „Pirmiau mirė, paskui vedė“, šokiai ir dainos su geros nuotaikos nestokojančiais muzikos ansambliais. Taigi, ar jau žinote, ką veiksite per Žolinę?

Žolinės programa

Žolinės reikšmė

Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį. Lietuvoje įvedus krikščionybę, Žolinės šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena.

LLBM archyvo nuotr. / Žolinė
LLBM archyvo nuotr. / Žolinė

Sakoma, kad Žolinė esanti bene vienintelė metų šventė, kai visos gėlės nori būti nuskintos ir nuneštos į bažnyčią. Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės.

Dzūkės nuo seno į gėlių puokštę įdėdavo morką, griežtį, buroką ar net kopūsto galvą. Pašventintų daržovių valgydavo visa šeimyna, padalydavo su pašaru gyvuliams, tikėdami, kad taip visi bus apsaugoti nuo ligų. Sudžiovinti žolynai būdavo laikomi pirkioje už šventųjų paveikslų, užėjus griaustiniui, jais smilkydavo namus, susirgę gerdavo iš jų išvirtą arbatą.

LLBM archyvo nuotr. / Žolinė
LLBM archyvo nuotr. / Žolinė

Ūkininkai šiai šventei iškepdavo duonos iš šviežio derliaus ir padarydavo alaus, giros. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas arba liks vienas bėdoje. Tai ypatinga šventė, nes žmogus, turėdamas savo derlių aruoduose, atsigręžia į artimą ir jam siūlo pagalbą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Pranešimas spaudai“ – tai naujienų agentūrų, juridinių ir fizinių asmenų sukurti bei platinami pranešimai apie paslaugų, gaminių, įmonių ar įstaigų naujienas ir pan. Spręsdama dėl turinio publikavimo UAB „15min“ atsižvelgia į informacijos aktualumą, naudą visuomenei, viešąjį interesą. Už šio turinio skelbimą UAB „15min“ nėra atlyginama. Redakcija turi teisę pranešimus redaguoti, trumpinti, papildyti, šalinti tekste esančias nuorodas ir pavadinimus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje