Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 gegužės 18d. 06:00

Mažajai kultūros sostinei Tiltagaliams karantinas atvėrė naujas galimybes

Tiltagaliai
Rimvydo Ančerevičiaus / „Jūsų Panevėžys“ nuotr. / Tiltagaliai
Šiemet Lietuvos mažąja kultūros sostine tapę Tiltagaliai jau pusiaukelėje – Panevėžio rajone esantis kaimas dabar gyvena darbų sūkuryje. Iki šių metų pabaigos sostinės titulą nešantis kaimas gyvas, gyventojai dūzgia kaip bitutės, svajonės tampa realybe, o karantinas tik dar labiau atvėrė kelius senų idėjų įgyvendinimui.

Skatina bendradarbiavimą

Tiltagalių kultūros centro vadovė Renata Kopūstienė sako, kad šis titulas tiltagaliečiams įnešė didesnį savo krašto vertinimą. Daugiau dedama pastangų į gyvenvietės tvarkymą, aplinkos gražinimą, renginius, istoriją.

„Šiemet ženkliai pasikeis mūsų gyvenvietė, išsispręs daug įsisenėjusių problemų. Bus atnaujinta ir sutvarkyta koplyčios stogo danga, kai kurios viešosios erdvės, kurias anksčiau buvo sudėtinga prižiūrėti“, – vardija R.Kopūstienė ir džiaugiasi, kad mažosios kultūros sostinės vardas paskatino glaudesnį bendradarbiavimą su bendruomene, seniūnija, kitomis įstaigomis. Be to, subūrė ir visas dešimt Lietuvos mažųjų kultūros sostinių. Vyksta glaudus bendradarbiavimas, susitikimai virtualiuose renginiuose.

Rimvydo Ančerevičiaus/„Jūsų Panevėžys“ nuotr./Renata Kopūstienė
Rimvydo Ančerevičiaus/„Jūsų Panevėžys“ nuotr./Renata Kopūstienė

„Darbus, kuriuos darome dabar, galėjome atlikti ir anksčiau, bet projektas ir sostinės vardas įpareigoja pasitempti, darbus reikia atlikti čia ir dabar – nuo lemputės įsukimo iki skelbimų lentos ir net iki kitų didelių planų. Suteiktas vardas motyvuoja būti aktyviais visus tiltagaliečius“, – sako R.Kopūstienė.

Renginiai taps festivaliais

Pašnekovė pasakoja, kad pirmajame pusmetyje aktyvių, arba gyvų, renginių nebuvo. Tai buvo daugiau pažintinės ir istorinės medžiagos rinkimas apie Tiltagalius.

Viliamasi, kad jau vasaros pradžioje karantinas sušvelnės ir bus galima pakviesti į gyvus renginius. Planuojama, kad mažosios kultūros sostinės iškilmingas atidarymas vyks per kraštiečių šventę Antanines. Tada numatomas ir šiuo metu miežiškiečio Eduardo Tito gaminamos skulptūrėlės atidengimas.

„Norėjosi, kad šie metai išsiskirtų ir būtų kitokių veiklų, kitokių renginių. Pavyzdžiui, niekada nedarėme gitaros vakarų netradicinėse erdvėse – prie tiltelio, tvenkinėlių, parkelių. Bardų festivalis čiobrelių pievoje – visai naujas renginys. Taip pat vyks ir tapybos plenerai“, – vardijo R.Kopūstienė.

Nebus pamirštas ir dešimt metų iš eilės vykstantis alternatyviosios mados festivalis „Pašėlęs ruduo“. Į šį renginį bus pakviesti ir kitų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių atstovai.

Gruodį Tiltagalių kultūros centre planuojamas ir baigiamasis sostinės renginys. Jo metu Tiltagalių kultūros centro kolektyvai pristatys šiuo metu kuriamą miuziklą. Jei karantinas nebus sušvelnintas, o pandemija tęsis, renginį planuojama organizuoti lauke šalia kultūros centro. Čia bus įkurtas jaukus kalėdinis miestelis, o jame spindės įvairios spalvotos instaliacijos.

Istorija ir puslapiuose, ir ekranuose

R.Kopūstienė pripažįsta, kad besikeičianti epidemiologinė situacija ir paskelbtas karantinas Tiltagalių bendruomenę privertė kūrybiškai ieškoti kitokių formų, o ir pati COVID-19 pandemija nesutrukdė gimti kūrybinėms iniciatyvoms – kurti dokumentinį filmą apie Tiltagalių kraštą ir rašyti knygą. Tiek į filmo, tiek į knygos rašymą įsitraukia bene visi kraštiečiai, istorikai, ir tai visus sutelkia vieningam darbui.

„Per šį laikotarpį turime galimybę sukurti filmą apie Tiltagalius ir jį pristatyti ne tik savame krašte, bet pademonstruoti ir platesnei auditorijai. Visai Lietuvai parodysime, kuo esame turtingi, kuo galime didžiuotis ir džiaugtis. Filmas vadinsis „100-metis prie Marnakos“. Pasirodo, anksčiau Tiltagalių pavadinimas buvo kitoks – Pamarnakis. Gražus sutapimas – Tiltagaliai mini 465 metų sukaktį. Prieš tiek metų Tiltagaliai paminėti pirmą kartą“, – sako vadovė.

Ji priduria – jeigu nebūtų karantino, būtų buvę labai daug renginių, jie būtų didesnės apimties, būtų daugiau pompastikos: „Kadangi esame apriboti ir įrėminti laike, pasirinkome ne paviršutiniškumą, priešingai – ėjome į gylį. Jei ne karantinas, nebūtų turbūt nei filmo, nei knygos. Tai yra didžiulis darbas, kuriam reikia laiko ir atsakomybės. Juk rašom apie karšto istoriją, ne apie savo sodą. Tam turėjom laiko, koncentravom dėmesį į vertybes.“

Be to, R.Kopūstienė pasakoja, kad rašyti knygą prieš penkerius metus sugalvojo garbaus amžiaus tiltagalietė Pranutė Kunčienė. Ji jau buvo surinkusi daug medžiagos: „Prie to mes ėjome daug metų, bet vis pritrūkdavo tai laiko, tai pinigų. Karantino aplinkybės viską sudėliojo į savo vietas – esam sustabdyti ir galime padaryti tai, ką jau seniai planavome.“

Knygą ir filmą, atskleidžiančius miestelio unikalumą, visuomenei planuoja pristatyti lapkritį.

Pasak R.Kopūstienės, Kultūros ministerija palaiko ir remia mažųjų Lietuvos kultūros sostinių iniciatyvą. Lietuvos kultūros taryba kasmet skiria 50 tūkstančių eurų svarbiausiems jų projektams. Tiltagaliams pagal projektus skirta 4200 eurų. Taip pat skirtas kofinansavimas iš Panevėžio rajono savivaldybės bei 3 tūkstančiai eurų iš kitų rėmėjų.

Augina bendruomeniškumo sparnus

Panevėžio rajono bendruomenių sąjungos pirmininkė Odeta Baltramiejūnienė sako, kad suteiktas mažosios kultūros sostinės vardas – tai ne tik įvertinimas, tačiau ir didelis įpareigojimas pristatyti savo kraštą ir rajoną visai Lietuvai.

Rimvydo Ančerevičiaus/„Jūsų Panevėžys“ nuotr./Odeta Baltramiejūnienė
Rimvydo Ančerevičiaus/„Jūsų Panevėžys“ nuotr./Odeta Baltramiejūnienė

„Mano žiniomis, Tiltagalių kaimo gyventojai labai atsakingai ruošiasi ir organizuoja renginius, kurių metu puoselėjama kultūra, krašto tradicijos. Atvykstantiems svečiams pristatoma vietos tapatybė bei išskirtinumas. Bendruomenės žmonių iniciatyva sukurtas filmas apie Tiltagalių kaimo istoriją, žymius ir darbščius šio krašto gyventojus bus pristatytas ne tik vietos gyventojams, bet ir platesnei auditorijai, o gal net visai Lietuvai. Kaimo gyventojų pastangomis kuriami kultūriniai renginiai, puoselėjama ir tvarkoma aplinka – augina bendruomeniškumo sparnus“, – kalbėjo O.Baltramiejūnienė.

Žalia šviesa naujoms sostinėms

Lietuvos kaimo bendruomenių sąjunga kartu su partneriais LR kultūros ministerija, Lietuvos savivaldybių asociacija ir Lietuvos savivaldybių seniūnų asociacija jau skelbia konkursą kaimiškosioms bendruomenėms teikti kandidatus 2022 metų mažųjų Lietuvos kultūros sostinių konkursui. Mažosiomis Lietuvos kultūros sostinėmis gali tapti konkurso būdu išrinktos Lietuvos miestelių ar kaimų bendruomenės. Konkurso metu kiekvienoje Lietuvos apskrityje kasmet išrenkama ir viešai paskelbiama viena mažoji kultūros sostinė. Paraiškos priimamos iki gegužės 16 dienos.

Šio konkurso tikslas – skatinti Lietuvos kaimiškųjų bendruomenių kultūrinį aktyvumą ir kūrybingumą, įtraukti į kultūros procesus visą bendruomenę, verslą, mecenatus, jaunimą, plėtoti kultūrą ir meną, kūrybines iniciatyvas, partnerystę bei kultūros paslaugų prieinamumą.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

„Jūsų Panevėžys“/www.jp.lt

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Metas rinktis

Mėgaukis šiandien

Rūpintis aplinka – paprasta

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje