Pasak V.Jusio, į Lietuvą iš šiltų kraštų jau pargrįžo pempės, pilkosios ir ilgakaklės žąsys, varnėnai, didieji kormoranai, vieversiai. Jau už keleto dienų bus minima Vieversio diena. Tai – vienas iš pirmųjų sparnuočių, pavasarį sugrįžtančių į mūsų kraštą iš šiltųjų kraštų. Jis laikomas pavasario šaukliu.
Kaip skelbia Lietuvos ornitologų draugija, vieversėlis yra lietuvių artojų draugas bei nuolatinis palydovas. Pavasario švenčių papročiai ir apeigos nuo žilos senovės buvo susieti su pasiruošimu besiartinantiems žemės ūkio darbams. Pavasaris pas žemdirbį ateidavo ne su kalendoriniu pavasario pavadinimu, bet su pirmuoju vieversio pasirodymu. Tai apytiksliai buvo vasario 24 d., ji nuo žilos senovės vadinama Vieversio diena. Buvo manoma – kuo vieversys pasirodys anksčiau ir užgiedos savo pavasarinę giesmę, tuo greičiau ateis pavasaris. Tikėta, kad, jei nori būti labai greitas, reikia šią dieną du kartus apibėgti aplink trobą, nubėgti į kaimo galą ir atgal. Tuomet būsi greitas kaip vieversys. Vieversio dieną nedera šukuotis – vištos vasarą daržus iškapstys.
„Jau ir kovai prie lizdų, ir jūriniai ereliai lizdus tvarko“, – pasakoja sparnuočius stebintis V.Jusys. Tiesa, priduria, paukščiai apie ateitį nenusimano, tad spręsti, jog sniegas nebeiškris, neverta.
„Užpernai balandžio 16-ąją iškrito dešimt centimetrų sniego. Būt gerai, kad taip nebebūtų“, – šypteli V.Jusys. Dėl šios priežasties ornitologai neskuba kelti tinklų, tai darys kovo pabaigoje. Netikėtas sniegas tinklus gali suplėšyti, o ir paukščių migracija bus didesnė, dabar, anot V.Jusio, tai tik pirmieji trupiniai.
„Tai geras ženklas, visi pasiilgę laukia“, – apie pirmųjų paukščių sugrįžtuves sako ornitologas.
Paukščiai į Lietuvą parskrenda iš įvairiausių šalių. Mūsų gimtinėje sužieduoti sparnuočiai aptinkami net 40 įvairių šalių. Pasak V.Jusio, jie žiemoja Vakarų ir Pietų Europoje, Afrikoje, Artimuosiuose Rytuose.
