Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 07 05, 19:00

Palangos gelbėtojų vadas: kaip elgtis patekus į duobę Baltijos jūroje

Šiemet tikroji vasara į Lietuvą atėjo šiek tiek vėliau, todėl, vos tik pagerėjus orams, tūkstančiai poilsiautojų užplūdo Palangos pajūrį. Žmonės čia atsipalaiduoja ir dažnai atsainiai žvelgia į paplūdimyje tykančius pavojus: per ilgai kaitinasi saulėje, vartoja alkoholį ir puola maudytis, be priežiūros palieka vaikus, ligotus giminaičius. Palangos gelbėtojams tai įtemptas laikotarpis, tenka nuolat akylai stebėti pajūrio lankytojų elgesį.
Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas
Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas / Ados Alejūnaitės nuotr.

Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas 15min papasakojo apie didžiausias poilsiautojų daromas klaidas pajūryje, pateikė vertingų patarimų, taip pat pasidalijo įžvalgomis apie tai, ką čia žmonės iš tiesų laiko limonado buteliuose.

Ados Alejūnaitės nuotr. / Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas
Ados Alejūnaitės nuotr. / Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas

Buvo beveik milijonas poilsiautojų

J.Pirožnikas sakė, kad tikroji šių metų vasara prasidėjo nuo Joninių, kai buvo ilgasis savaitgalis ir Lietuvos pajūryje lankėsi daugybė žmonių.

„Per ilgąjį Joninių savaitgalį pakėlėme droną ir matėme, kad sulaukėme netoli milijono poilsiautojų. Jų buvo pilna visur – ir Palangos, ir Šventosios paplūdimiuose. Dėl šios priežasties mes negalėjome naudoti savo turimo sausumos transporto, viską darėme vandens transportu, t. y. vandens motociklais ir greitaeigiais kateriais. Jais transportavome žmones, juos pristatydavome medikams, buvo patirtas ir saulės smūgis, lūžo koja, keli vaikai prasiskėlė antakius“, – pasakojo gelbėtojas.

Tačiau tokios situacijos – ne vienintelis gelbėtojų galvos skausmas.

Poilsiautojai pajūryje apgirsta ir nuo „limonado“

J.Pirožnikas pastebi, kad šiemet žmonės vengia paplūdimyje viešai vartoti alkoholius gėrimus.

Anot jo, anksčiau poilsiautojai neslėpdami šalia savęs pasistatydavo alkoholinių gėrimų skardines, butelius. Gelbėtojai tai pastebėdavo.

„Dabar paplūdimyje žmonės alkoholį slepia, pila ir į kokakolos butelius, tačiau matosi, kad jį vartoja. Papuola ir visai girtų poilsiautojų. Žmonės apie tai praneša gelbėtojams, tada jie prieina ir paprašo palikti paplūdimį, – akcentavo J.Pirožnikas.

– Aš visą laiką juokaudamas sakau: – Ponia, aš toks ir toks, jūs turite du variantus – norite sužinoti kokius? Atsako, kad noriu, o tada aš pranešu, kad tam žmogui gali žlugti atostogos ir jis gali susidurti su policijos pareigūnais, kitas variantas – jis palieka pajūrį ir laimingai išeina namo.“

Gelbėtojo teigimu, apsvaigęs nuo alkoholio poilsiautojas yra neadekvatus, jis į jūrą eina „kaip kirvis į dugną“, ten skęsta.

„Visą laiką gelbėtojus per pasitarimus informuoju, kad krante gaudytų girtus asmenis. Jeigu jie pasieks jūrą, bus 50 proc. tikimybė, kad to galime ir nepamatyti. Kad tokių atvejų nebūtų, mes stengiamės kuo daugiau dirbti ir prevencinį darbą“, – pabrėžė J.Pirožnikas.

Pajūryje žmonės daro daug klaidų

Pasak gelbėtojo, pačios didžiausios besideginančių poilsiautojų klaidos yra tos, kad jie į paplūdimį ateina turėdami sveikatos problemų, neturi galvos apdangalų, vandens atsigaivinti.

„Mes dėl šių dalykų nukentėjusius asmenis transportavome ir medikams, ir padėjome nuo saulės smūgių, – sakė J.Pirožnikas.

Ados Alejūnaitės nuotr. / Palangos pajūris
Ados Alejūnaitės nuotr. / Palangos pajūris

– Per savo garsiakalbius visą laiką pranešame, kad dieną iki 16 val. vakaro saulė yra labai aktyvi, kad žmonės ateitų vėliau, tada būtų vėsiau. Informuojame, kad jie turėtų skėčius nuo saulės, galvos apdangalus, nešiotųsi ir vartotų geriamąjį vandenį, saugotų save.“

J.Pirožnikas maudytis jūroje norinčius poilsiautojus įspėja, kad jei jie neseniai turėjo sveikatos problemų, pvz., buvo infarktas, operacija ir pan., jie gali prieiti prie gelbėtojų, prisistatyti, pasakyti apie sveikatos būklę ir paprašyti, kad gelbėtojai pasaugotų.

„Jeigu arti nėra gelbėtojų, paprašykite šalia esančių kaimynų, kad jie į jus vandenyje atkreiptų dėmesį, – aiškino gelbėtojas.

– Kiek buvo tokių atvejų... Pamenu, kad viena šeima atvažiavo po reabilitacijos aplankyti senelio. Visi išsimaudė jūroje. Šeima grįžo į krantą, neatsisuko atgal, o senelis vandenyje nukrito, sustojo širdis.“

Anot J.Pirožniko, tokių atvejų neturi būti, o jeigu kartu yra senas ar ligotas žmogus, jį reikėtų lydėti ne tik į jūrą, bet ir lydėti atgal į krantą – tik jokiu būdu į krantą neiti pirmiems ir nepalikti to žmogaus už nugaros.

Pajūryje turime didžiulę problemą dėl be suaugusiųjų priežiūros paliktų vaikų.

„Taip pat pajūryje turime didžiulę problemą dėl be suaugusiųjų priežiūros paliktų vaikų, – teigė gelbėtojas.

– Prieini prie tėvų ir mama pasako: – Aš jį prižiūriu. Tada man viduje verda kraujas ir norisi pasakyti: – Jūs savo vaiko neprižiūrite, jūs tik spėsite pasakyti šalia esantiems, kad matėte, kaip jis nuskendo, daugiau nieko nespėsite padaryti.“

Gelbėtojai paplūdimyje siekia kompromiso

Pasak J.Pirožniko, gelbėtojai pajūryje su poilsiautojais siekia rasti kompromisą.

„Pavyzdžiui, prieina žmogus ir sako, Jonai, aš turiu 3 dienas atostogų, o jūra tokia, – apie situacijas, kai paplūdimyje būna iškelta raudona vėliava pasakojo gelbėtojas.

Ados Alejūnaitės nuotr. / Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas
Ados Alejūnaitės nuotr. / Palangos gelbėtojų vadovas Jonas Pirožnikas

– Tada aš ieškau visokiausių kompromisų ir sakau, kad galime šią problemą išspręsti. Patariu ateiti prie gelbėtojų. Mes duodame liemenes. Jeigu žmogus maudosi esant raudonai vėliavai, tačiau yra su gelbėjimosi liemene, mes neturime jokių pretenzijų.

Kalbėjausi su Palangos savivaldybe, mes priėjome prie tokios nuostatos, kad tokiu atveju žmonėms leidžiame maudytis su gelbėjimosi liemenėmis. Su liemene nė vienas nenuskęs. Žmogus gali nuryti kelis gurkšnius vandens, bet jis liks gyvas.“

J.Pirožniko teigimu, esant raudonai vėliavai, gelbėtojai vis prašo žmonių neiti gilyn į jūrą.

Žmogus gali nuryti kelis gurkšnius vandens, bet jis liks gyvas.

„Kai kurie ateina ir sako: – Aš plaukikas. Tada atsakau: – Pone, jūs esate plaukikas, viskas gerai. Jūs išplauksite, bet ar suprantate, kokį pavyzdį rodote kitiems poilsiautojams? Visi eina iš paskos. Žmonės nesupranta, galvoja, kad ir jie gali eiti ten, kur einate jūs. Tada toks asmuo atsiprašo ir pasako, kad supranta“, – patirtimi dalijosi gelbėtojas.

Tačiau, anot jo, pasitaiko ir tokių žmonių, kurie elgiasi nederamai.

„Yra užsieniečiai, sunku pasakyti, iš kur: ar ukrainiečiai, ar baltarusiai, ar rusai, ar latviai, ar kiti, kurie kalba rusiškai. Jie sako: – O kur yra juoda vėliava? Tada žmonėms pradedi aiškinti, kad nuo 2004 m., kai įstojome į Europos Sąjungą, tai pasikeitė. Tuomet jie teigia, kad apie tai nežinojo“, – pasakojo J.Pirožnikas.

Pasak jo, jeigu į paplūdimį atėjo kultūringas, mandagus žmogus, jis ir su gelbėtojais kalbėsis kultūringai, „tačiau yra tokių chamų, kurie visur siunčia“. Tada gelbėtojai tokius asmenis stengiasi sudrausminti.

Ados Alejūnaitės nuotr. / Palangos miesto centrinė gelbėjimo stotis
Ados Alejūnaitės nuotr. / Palangos miesto centrinė gelbėjimo stotis

Kodėl žmonės skęsta?

Žinomas gelbėtojas taip pat aiškina, kad net ir nesant iškeltai raudonai vėliavai gali tykoti pavojus.

„Žmonės maudosi, šokinėja ant bangų. Jūros srovės neša arba į kairę, arba į dešinę. Žmogų, kuris pašoka į viršų, srovė kažkiek centimetrų nuneša į vieną šoną. Vis neša, neša. Per valandą taip besimaudantį žmogų srovė į šoną gali nunešti ir 10 metrų. Grįždamas atgal žmogus nesupranta, nesusiorientuoja, kad jis – ne toje vietoje. Visur pilna žmonių, bet jis grįžta ne per ten, iš kur atėjo. Grįžtant atgal gali pasitaikyti duobė. Žmogus įpuola į duobę, prasideda panika, įkvepia, įtraukia vandens ir viskas“, – sakė J.Pirožnikas.

Srovė į šoną gali nunešti ir 10 metrų.

Anot jo, gelbėtojai poilsiautojams aiškina, kad jie niekada nesutriktų.

„Ta duobė būna 2–4 metrų skersmens. Ji negili, gali būti 30 centimetrų. Reikia bandyti sustabdyti kvėpavimą, iš burnos išpūsti vandenį, bandykite pereiti, perplaukti, pernerti. Kaip nors, ir viskas – atsistosite. Nepanikuokite, nebūkite vienoje vietoje, visą laiką judėkite link kranto“, – patarė gelbėtojų vadas.

Poilsiautojams reikia įvertinti savo galimybes

Paklaustas apie skęstančius žmones gelbėjančius poilsiautojus, J.Pirožnikas akcentavo, kad labai svarbu tinkamai įvertinti situaciją.

Ados Alejūnaitės nuotr. / Palangos pajūris
Ados Alejūnaitės nuotr. / Palangos pajūris

„Prieš daug metų, kai aš buvau ką tik pradėjęs dirbti Palangoje, Būtingės kaime nuskendo 8 žmonės. Skendo viena mergaitė, žmonės vieni po kitų pradėjo gelbėti ir išėjo taip, kad nuskendo 8. Ten nebudėjo gelbėtojai“, – tragediją prisiminė J.Pirožnikas.

Gelbėtojas sako, kad tik gerai plaukiantys žmonės gali išgelbėti skęstantįjį. Tokie žmonės gali panerti ar skęstantįjį pastumti į krantą.

„Jeigu tai nebūtinai jūra, o ežeras, upė, tada skęstančiam asmeniui galima pagelbėti su šaka, diržu, galima numesti kamuolį ar paprastą 5 litrų talpos vandens butelį, kad žmogus galėtų išsilaikyti, įsikibti. Jeigu pats nesi plaukikas, nešok į vandenį, nepadėk, nes vietoj vienos aukos bus dvi“, – akcentavo gelbėtojas.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje