Dabar populiaru
Publikuota: 2018 rugsėjo 14d. 20:58

Pasaulyje tokių vietų vos kelios: į Šiluvą šeštadienį verta važiuoti ne tik tikintiesiems

Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika
Indrės Bungardaitės / 15min nuotr. / Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika Šiluvoje

Šiluva yra viena iš vos keliolikos vietų, kur Mergelės Marijos apsireiškimą yra oficialiai pripažinusi bažnyčia. Tačiau kalbinti dvasininkai apgailestavo, kad sklaidos apie šį stebuklą tikintiesiems dar trūksta. Kunigas Darius Vasiliauskas perdavė mero susitikime su svečiais iš Portugalijos neseniai ištartus žodžius: „Daugiau apie Fatimą Lietuvoje žinoma negu apie Šiluvą. Dėl to liūdna“, – pripažino dvasininkas.

Kasmet rugsėjį čia vyksta vieni iš didžiausių atlaidų Lietuvoje – Šilinės arba Švč. Mergelės Marijos gimimo šventė. Šį savaitgalį vyks pagrindinės atlaidų iškilmės, kurios turėtų sudominti ne tik tikinčiuosius – vakare vyks ypatinga procesija su žibintais.

Regi didelį potencialą

Lietuvos Katalikų bažnyčia skelbia, kad Šiluvoje 1608 m. apsireiškė švenčiausioji Mergelė Marija – stovinti ant akmens ji pasirodė piemenėliams. Šis jos pasirodymas 1775 m. buvo oficialiai pripažintas katalikų Bažnyčios ir laikomas seniausiu Europoje.

„Tiek daug Dievo malonių turime čia, pačioje Šiluvoje, kad oho“, – susitikimo pradžioje šiame nedideliame Raseinių rajono miestelyje sakė žurnalistus pasitikęs kunigas D.Vasiliauskas. Jo teigimu, įvairių išgijimų po karštų maldų čia priskaičiuojama iki 15 tūkst.

Kasmet piligrimų, keliautojų čia daugėja. Juos šią išskirtinę vietą pamatyti dar labiau vilios ir Šv.Jokūbo keliai Lietuvoje, kurio Kauno atšakoje Šiluva yra viena iš stotelių.

Šie keliai yra 2017 m. pradėta kurti lietuviškoji „Camino de Santiago“ kelio Ispanijoje versija. Mūsų šalyje yra numatyti Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus maršrutai, kuriuose – maldos namai, taip pat kultūriniai, gamtos objektai.

„Labai gražu, kad Lietuvoje yra tokių kelių, kuriais žmonės galėtų eiti – nebūtina keliauti į Ispaniją“, – džiaugėsi arkivyskupas Lionginas Virbalas, kuris pats ne kartą yra keliavęs „Camino de Santiago“.

Lietuviai kartais net nepastebi savo unikumų

Šią vasarą Šiluvoje lankėsi organizuotos tikinčiųjų grupės iš Pietų Korėjos, Japonijos, Australijos, JAV, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos – iš viso apie 10 įvairių šalių. Praėjusiais metais net buvo atvykę piligrimai iš Malaizijos. „Tiems, kuriems rūpi Marijos šventovės, Šiluva yra žinoma“, – sakė arkivyskupas. Šiluvos šventovė yra įtraukta ir į Jono Pauliaus II piligrimų kelio vietas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Arkivyskupas Lionginas Virbalas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Arkivyskupas Lionginas Virbalas

L.Virbalas teigė, kad turizmo atžvilgiu Šiluvai ypač palanki jos geografinė vieta. „Grupėms tiesiog vienos Baltijos šalies yra per mažai. Jos dažnai, pavyzdžiui, atskrenda į Taliną, keliauja į Rygą, iš Rygos – į Kryžių kalną, kuris tarptautiškai gerai žinomas, ir tada – į Kauną, į Vilnių. Vienas iš galimų kelių – važiuoti pro Šiluvą. Labai paprasta, pakeliui – nesudėtingas ir patrauklus kelias“, – dėstė arkivyskupas.

Vienai Šiluvai, pripažįsta dvasininkas, būtų sunku pritraukti begales maldininkų. Tačiau išnaudoti būtų galima tai, kad Lietuvoje yra gausu išskirtinių sakralinių vietų. Dauguma šių vietovių yra žinomos lokaliai, tačiau platesnio dėmesio dar stokoja. „Jeigu jos būtų įtrauktos į tam tikrą ratą, žiedą – įgautų didesnį patrauklumą“, – svarstė arkivyskupas.

Kartais lietuviai net nesusimąsto, kokį išskirtinumą galėtų pasiūlyti keliauninkams iš svečių šalių. Prieš keletą metų tuometinė ambasadorė prie Šventojo sosto Irena Vaišvilaitė surengė Žemaitijos medinių bažnyčių fotografijų parodą. „Žmonės ėjo, žiūrėjo išsižioję. Mums atrodo – labai paprastas dalykas, bet kitur to neturi, – prisiminė L.Virbalas. – Stelmužės, Alsėdžių, Tverų bažnyčios nuostabios savo paprastumu.“

Raimundo Vaišvilos nuotr./1897 m. Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia
Raimundo Vaišvilos nuotr./1897 m. Tverų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia

Svečius iš užsienio kaskart stebina ir Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis, Žemaičių Kalvarija. „Ir pati vieta yra patraukli, tačiau jos ypatybė – kalnų apėjimas ir sugiedojimas. Tai tikrai yra unikumas“, – tikino L.Virbalas.

Dažnai žmones reikia tik šiek tiek paskatinti keliauti, ir jie lengvai įsitraukia. Pavyzdžiui, 2016 m., per Gailestingumo metus, buvo dalijami nedideli lapeliai su sužymėtomis šventovėmis, kuriose buvo atveriamos Šventosios Gailestingumo durys. Kiekviena jų turėjo ir savo antspaudą.

„Žmonės labai mielai tiesiog pasiėmė tą lapelį ir važiavo. „O, man dar trūksta tos šventovės“ – tada važiuoja ten. Vieni autobusais per dvi dienas apvažiavo visas, kiti vyko į vieną kampą, paskui kitą. Tai paprastas pavyzdys“, – pasakojo L.Virbalas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šiluva
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šiluva

Pavyzdį galima imti iš Portugalijos ir Ispanijos

Anot arkivyskupo, vienas iš Ispanijoje esančio Šv. Jokūbo kelio patrauklumo sudedamųjų dalių – nebrangi nakvynė ir maistas. Į Kompostelos Santjago katedrą Ispanijoje keliaujantieji gali lovą ir stogą virš galvos gauti už kelis eurus.

Dabar į Šiluvą atvykus vos keliems piligrimų autobusams, jau iškyla problema, kur žmones apgyvendinti. „Reikia tam tikro aptarnavimo – kad būtų nebrangi nakvynė, kad būtų kur prisiglausti“, – apgyvendinimo klausimą kėlė arkivyskupas.

Kaip pasakojo Raseinių turizmo ir verslo informacijos centras (RTVIC) „Atrask Raseinius“ direktorius Arnas Zmitra, miestelyje yra vos kelios vietos, kurios priima keliautojus, – dažnai tenka svečius išvežioti į gretimus miestelius. Problemą, patikino jis, bandoma spręsti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šiluva
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šiluva

Optimistiškiau į situaciją žvelgė kun. D.Vasiliauskas: „Dar viskas kuriasi. Viskas atsiras tada, kada bus poreikis. Dabar koks yra poreikis apnakvindinimui, dabar tiek ir yra“.

Vystant bet kurios srities turizmą kertiniu akmeniu tampa bendradarbiavimas. Dėl tikinčiųjų keliautojų pritraukimo jau bendradarbiauja bažnyčios ir savivaldybės, teigė arkivyskupas. „Bet to neužtenka – dar reikia ir nacionaliniu lygiu“, – tikino jis.

Kaip pavyzdį L.Virbalas pateikė Portugaliją, kuri į savo Švč.Mergelės Marijos apsireiškimo vietą Fatimoje kasmet pritraukia 5–6 mln. žmonių, o jubiliejiniais 2017-aisiais sulaukė net ir 9 mln.

„Prieš penkerius metus Portugalija kaip prioritetą įvardijo religinį turizmą ir tam įdėjo daug pastangų – žmonės važiuoja, kur yra parodos, konferencijos, pristatymai“, – pasakojo arkivyskupas. Taip užsimezga ryšiai visame pasaulyje – su Brazilija, Argentina, Kinija ir kitomis šalimis.

„Portugalai labai nuosekliai bendradarbiaudami patraukia žmones. Jie sako – bet kuris vienas iš jų nieko nepadarytų. Reikia bendradarbiavimo. Lietuva irgi ne išimtis“, – kalbėjo L.Virbalas.

Alfredo Pliadžio nuotr./Šiluvos atlaidai
Alfredo Pliadžio nuotr./Šiluvos atlaidai

Patraukli vieta ne tik tikintiesiems

Šį savaitgalį Šiluvoje vyks paskutinės Šilinių atlaidų dienos. Jie švenčiami kasmet rugsėjo 7–15 dienomis, bet šiemet pratęsti dar pusdieniui – paskutinės Mišios prasidės sekmadienį, 16 d., 12 val.

Tikslių skaičių, kiek keliautojų kasmet apsilanko Šiluvoje atlaidų metu, nėra. Skaičiuojama, kad per juos Komunijos prieina apie 30 tūkst. žmonių. „Tai tikriausiai padaro kas ketvirtas ar penktas čia apsilankęs žmogus“, – svarstė arkivyskupas.

Prie Šilinių atlaidų populiarumo prisideda ir tai, kad jos pritraukia įvairius žmones – nebūtinai religingus. „Čia tikrai ras ką veikti ne tik tikintieji“, – tikino A.Zmitra. Be pamaldų kasdien jų metu vyksta ir paskaitos, konferencijos, kasdien vis kitokia tema kalbėtis kviečia „Caritas“.

Dveji miestelio maldos namai – raudonų plytų Švč. Mergelės Marijos gimimo bazilika ir balto mūro Apsireiškimo koplyčia – patrauklūs ne tik sakraline prasme, bet ir architektūra.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šiluva
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šiluva

Bazilikos vidaus dekoras yra išlikęs nepakitęs du amžius, centriniame altoriuje kabo XVII a. Šiluvos Dievo Motino su Kūdikiu paveikslas. Iš tolo matomoje koplyčioje altorius ant apsireiškimo akmens įrengtas pačiame centre, jį galima apeiti, o sienas puošia freskos.

„Įspūdingiausia atlaidų dalis – žiburių procesija per visą miestelį“, – patarė A.Zmitra. Šeštadienį vakare, po Mišių, bus keliaujama aplink Šiluvą nešantis įvairius žibintus. „Išsilieja tarsi šviesų upė“, – pamatyti išskirtinį reginį kvietė Raseinių turizmo centro vadovas.

Visą atlaidų programą galite rasti čia.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šiluva
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Šiluva

Žurnalistų turą po Žemaitiją organizavo Valstybinis turizmo departamentas prie Ūkio ministerijos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

07:40
07:22

Gera keliauti kartu

Ko reikia šiuolaikiniam pirkėjui?

Sveikata

Mamos prieš meningokoką

Būk nesustabdoma

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje