Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
Pažintinis takas „Ąžuolas“ įrengtas Antalieptės marių šiauriniame krante Gražutės regionio parko teritorijoje. Kelyje Antalieptė – Vencavai privažiavus Purvynės kaimą aiškiai matosi ruda rodyklė, kreipianti link pažintinio tako. Tolesnėje, daugiau kaip 4 kilometrų žvyrkelio atkarpoje pastatyta ne viena medinė pažintinio tako rodyklė, todėl net ir nesinaudojant navigacija taką surasti nesudėtinga. Visai netoli Antalieptės marių, prie staigaus posūkio į dešinę, stovi rodyklė, nuo kurios takas visiškai netoli.
Lankantis čia praeitą vasarą pabūgom aukštos žolės, tiksliau – joje gyvenančių erkių, todėl pasivaikščiojimą pažintiniu taku atidėjom pavasariui. Nesuklydom, nes dar nesužaliavus gamtai eiti ne tik patogu, bet aišku, nes iš tolo matosi pirmasis pažintinio tako stendas.
Nereikia skubėti praeiti pro pirmąjį stendą, nes kitoje jo pusėje ne tik nupiešta pažintinio tako schema, bet ir pristatomas pats takas. Verta paminėti Alberto Juršio ir Petro Seibučio pavardes, nes būtent jų vadose buvo įrengtas pirmasis Lietuvoje pažintinis takas, kuriame ir po daugiau nei dešimtmečio informaciniai stendai atrodo tarsi pastatyti vakar.
2,5 kilometro ilgio pažintiniame take informacinių stendų stovi 16, ir visi jie - apie mišką. Kol netyla diskusijos apie miškų kirtimus, pravartu čia apsilankyti kiekvienam, besidominčiam šia tema – stenduose pateiktas teorines žinias apie miškų tvarkymą galima pagilinti saugomoje teritorijoje esančio miško pavyzdinio tvarkymo pavyzdžiais.
Pažintinis takas yra žiedinis, ir eiti galima abiem kryptimis. Žygiuojant laikrodžio rodyklės judėjimo kryptimi maršrutą rodys raudonos spalvos ženklinimas, kita kryptimi – mėlynos spalvos ženklinimas. Kadangi stovint prie pirmojo stendo aiškiai matosi raudonas ženklinimas, minčių eiti į kitą pusę net nekyla. Už keleto šimtų metrų nuo tako pradžios maršrutas šakojasi. Pasukus dešiniau galima maršrutą sutrumpinti pusiau arba perskaičius tris stendus vėl grįžti atgal ir pasivaikščiojimą tęsti kairiau vedančiu pažintinio tako maršrutu.
Šnarindami pernykščius lapus ir mindydami tiesiog ant tako kilimais žydinčias žibutes mėgaujamės gražaus oro akimirkomis. Maršrutas eina tiek miško ir pievos takais, tiek keliu, tiek vos įžiūrimomis provėžomis, tačiau po žiemos įspaustos vėžės ir perpjauti ant tako nuvirtę medžiai rodo, jog visai neseniai kažkas čia triūsė.
Galima sakyti, kad nėra blogo oro, yra tik netinkama apranga, bet virš medžių viršūnių mėlynuojantis giedras dangus nuotaiką pakelia keliais punktais aukščiau. Tądien mėlynos spalvos pažintiniame take „Ąžuolas“ buvo daug – dangus buvo visiškai giedras, po kojų mėlynavo žibučių žiedai, o tako pusiaukelėje pro belapius medžius prasišvietė ir mėlyni Antalieptės marių vandenys.
Praėję apsamanojusį ąžuolą ir pelkę prieinam ir Antalieptės marių pakrantę. Po Kauno marių tai yra antras pagal dydį vandens telkinys Lietuvoje, pastačius hidroelektrinę apjungęs net 26 ežerus.
Radęs kelią pažintinio tako maršrutas jo nebepaleidžia iki pabaigos, tik vienoje vietoje trumpam išsuka į šoną parodyti tako herojaus. Be iškalbingos savo statistikos ąžuolas gali pasigirti, jog būtent ant šių medžių auga gausiausia į Raudonąją knygą įrašytų kerpių rūšis, ir jie gali tapti namais beveik 700 rūšių vabzdžių. Bendrai šioje valdoje, esančioje Veprio kraštovaizdžio draustinyje, aptinkamos 5 įtrauktos į Raudonąją knygą kerpių, grybų ir samanų rūšys ir viena, pirmą kartą Lietuvoje aptikta grybų rūšis.
Lietuvoje pažintinių takų yra įvairių – ir išklotų medinėmis lentelėmis, kuriais gali nebijoti pasivaikščioti ir stilingas miestietis, ir vedžiojančių natūraliais gamtos takais, kuriais einant reikėtų tinkamai apsirengti ir nusiteikti. Pažintinį taką „Ąžuolas“ galima būtų priskirti pastariesiems, nors pavasarinio pasivaikščiojimo metu nepatyrėm nieko ekstremalaus ar netikėto. Tai takas tiems, kuriems patinka pabūti natūralioje gamtoje. Panašu, kad valdos savininkams ji irgi rūpi, todėl stiprybės jiems, kad „Ąžuolas“ nedingtų iš pažintinių takų žemėlapio.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Nesėdėk namuose“
