Praėjusiais metais žygyje dalyvavo beveik 700 sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą mylinčių įvairaus amžiaus žmonių iš visos Lietuvos. Jame dalyvavo įvairių profesijų ir amžiaus atstovai: kariai, policininkai, pasieniečiai, studentai, mokytojai ir mokiniai, jauniausiam dalyviui – 12 m., o vyriausiam – 70 m.
 |
| Alvydo Tamošiūno nuotr./Žygio akimirka |
Praeitais metais su lietuviais savo valią išbandė danai, o šiemet prie žygeivių prisijungė 10 čekų karių, taip pat karys atvykęs iš Šveicarijos, keli studentai iš JAV, Turkijos, Čekijos ir Slovakijos. Žygyje taip pat dalyvavo ir kapelionai (kunigai), kurie įveikę maršrutą laikė Šv. Mišias Radviliškio Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčioje.
Pati žygio idėja – priminti Lietuvos istoriją, populiariai ir interaktyviai ją pristatyti. Žygeiviai keliaudami aplankė 1949 metų Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio vadovybės susitikimo ir 1919 metų Nepriklausomybės kovų vietas. Viso žygio metu įvairiose vietose patruliavo ir improvizavo įvairias situacijas karo istorijos klubo kariai.
 |
| Alvydo Tamošiūno nuotr./Žygio akimirka |
Žygio metu dalyviai sutiko Lietuvos laisvės kovos Sąjūdžio dalyvius, 1919 metų Lietuvos karius savanorius, Sovietų Sąjungos represinės žinybos (NKVD) ir Vermachto karius, bermontininkus. Įvairių laikmečių kariai dėvėjo aprangą ir ekipiruotę, naudojo atitinkantį laikotarpį transporto priemones.
 |
| Alvydo Tamošiūno nuotr./Šventės akimirka |
Žygio dieną, pakėlus vėliavas, Baisogalos kultūros centre vyko dalyvių registracija. Registracijos metu vyko įvairūs liaudies kolektyvų pasirodymai. Tuo tarpu prie Baisogalos dvaro rūmų jau veiksmus derino ir rengėsi įvairiems pasirodymams karo istorijos klubo „Grenadierius“ nariai. Lietuvos partizanus vaidinę kariai pirmiesiems žiūrovams pademonstravo kovos taktiką ir veiksmus. Žiūrovai taip pat turėjo galimybę stebėti vieną iš pokario rezistencijos kovų dalyvių tradiciją – kuomet kautynėse pasižymėjęs partizanas buvo apdovanotas.
 |
| Alvydo Tamošiūno nuotr./Inscenizuotas mūšis |
Iki starto likus porai valandų prie Baisogalos dvaro ir po miestelį su senovinėmis transporto priemonėmis važinėjo įvairių laikotarpių ir įvairių kariuomenių kariai. Žygeiviai besiruošdami žygiui galėjo pamatyti iš arti istorines aprangas dėvinčius karius, kurie tamsiu paros metu visame žygio maršrute improvizavo situacijas.
 |
| Alvydo Tamošiūno nuotr./Inscenizuotas mūšis |
Prieš žygio startą visi žygio dalyviai, Baisogalos miesto svečiai, žiūrovai ir miestelio gyventojai buvo pakviesti įsiamžinti bendrai nuotraukai, po kurios karo istorijos klubo nariai inscenizavo 1919 metų susirėmimą tarp bermontininkų ir Lietuvos karių savanorių. Mūšyje pasiekta lietuvių karių savanorių pergalė buvo palydėta gausių žiūrovų plojimų.
 |
| Alvydo Tamošiūno nuotr./Inscenizuotas mūšis |
Po Radviliškio rajono mero pavaduotojo Kazimiero Augulio ir seimo nario Algimanto Salamakino sveikinimo žodžių, miestelio klebonas kartu su karo kapelionu palaimino žygeivius ir žygį. Palaiminimą sekė gėlių kompozicijų kariams ir partizanams į Baisogalos kapines išnešimas. Antrą gėlių kompoziciją Lietuvos žygeivių asociacijos administracija nešė iki Mėnaičių memorialo, o trečią gėlių kompoziciją Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų štabo komanda gabeno visą maršrutą ir buvo padėta ant karių savanorių kapų Radviliškio kapinėse.
Starto ceremoniją užbaigė ir tris salves su pabūklu iššovė 1863 metų sukilėlių patrankos komanda, kurių trečioji paskelbė žygio pradžią. 1863 metų sukilėliai taip pat priminė, kad jau kitąmet visa Lietuva minės sukilimo 150 metų sukaktį.
 |
| Alvydo Tamošiūno nuotr./Žygio akimirka |
Visame žygio maršrute buvo pristatyta palapinių, degė laužai, žygeiviai galėjo reikalui esant sustoti, pailsėti susitvarkyti ir tęsti žygį. Įveikus apie pusę distancijos Mėžaičių gyvenvietėje buvo galima net tik pailsėti, bet ir pasistiprinti ant laužo virtu karštu šiupiniu.
Visi atkeliavę į Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio bunkerį ant specialiai paruošos medžiagos buvo kviečiami atminimui parašyti palinkėjimus, kuriuos vėliau ketinama išeksponuoti. Sodybos šeimininkė ir 1949 metų liudininkė Julijona Mikniūtė – Petrėnienė parašė – „Nakties žygeiviams linkiu ištvermės ir stiprybės“.
 |
| Alvydo Tamošiūno nuotr./Žygio akimirka |
Didžioji masė dalyvių grižo tarp 5 ir 8 val ryto. Nedidelė dalis žygio dalyvių neįveikė pilnos distancijos ir užfiksavus konkretaus asmens įveiktą atstumą buvo parvežti į finišo vietą, kur visiems buvo pasiūlyta karšta arbata ir poilsis. Kai kurie žygeiviai buvo tiek nuvargę, kad tik išgėrę arbatos valgykloje ten pat ir užsnūsdo.
 |
| Alvydo Tamošiūno nuotr./Žygio akimirka |
Žygio statistika dar tikslinama, preliminariai startavo apie 1000 dalyvių, visos distancijos neįveikė apie dešimtadalį užsiregistravusių žygeivių. Žinoma, kad jauniausias žygio dalyvis įveikė visą distanciją keliaudamas tėvelių stumiamame vežimėlyje, nes jis tebuvo vos 9 mėnesių... Vyriausiam asmeniui įveikusiam visą distanciją buvo 68 metai.
 |
| Alvydo Tamošiūno nuotr./Žygio akimirka |
Žygį organizavo Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Prisikėlimo apygardos Šiaulių skyrius. Žygį organizuoti padėjo Radviliškio rajono savivaldybė, rajono seniūnijos ir įmonės, mokymo įstaigos. Prie žygio organizavimo svariai prisidėjo Lietuvos kariuomenės Šiaulių ir Panevėžio įgulų vienetai, Šaulių sąjunga.
Anot organizatorių, šis žygis ne tik puikus būdas išbandyti save, bet ir galimybė interaktyviai pažinti Lietuvos istoriją.
II-as naktinis žygis „Pergalių ir kovų keliais“ įvyko, kitąmet laukiame III-iojo...
