Dabar populiaru
Publikuota: 2021 vasario 19d. 07:47

Ar esate matę? Šalia Vilniaus – išskirtinės architektūros koplyčia su Gediminaičių stulpais

Skaidiškių Dievo Gailestingumo apaštalės Šv. Faustinos koplyčia 15min fotoreportažas
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Skaidiškių Dievo Gailestingumo apaštalės Šv. Faustinos koplyčia

Per pastaruosius pandeminius metus kaip niekad gerai pažinome ir savo šalį. Atradome tiek įdomybių, apie kurias anksčiau net neįtardavome. Bet štai netoli Vilniaus, Skaidiškėse, esanti koplyčia vis dar menkai žinoma, bet ją pamatyti išties verta – jos ryškų geltoną frontoną puošia Gediminaičių stulpai.

Nemėžio seniūnijoje, už kelių kilometrų nuo Rudaminos esančios Skaidiškės – antras pagal dydį Lietuvos kaimas. Jame gyvena kiek daugiau nei 4 tūkst. gyventojų.

Skaidiškių kaimo istorija siekia XVII–XVIII amžius. XIX a. Rudaminos dvaras (dab. Skaidiškių kaimas) priklausė pulkininkui Suchodolejui. Tuometinis dvaro savininkas vietos kapinėse pastatė koplyčią, kuri buvo skirta laidojimo reikmėms.

XX a. pradžioje šį dvarą nusipirko Stanislovas Bochovicas. Kadangi pirkimo sandoris buvo sudarytas 1908 m. balandį (balandis – lenkiškai kwiecień), nuo to laiko Skaidiškes imta vadinti Kvietniovo (Kwietniowo).

Paskutinis dvaro savininkas S.Bochvicas mirė Skaidiškėse, jis buvo palaidotas prie koplyčios.

Po Antrojo Pasaulinio karo koplyčia buvo uždaryta, ir tik 2001 m. senoji koplyčia buvo atstatyta ir iškilmingai pašventinta.

Koplyčią nuo apverktinos būklės išgelbėjo Lietuvos lenkų sąjungos vietos poskyrio sprendimas paversti statinį maldoms derančia vieta.

2001 spalio 14 d. koplyčia buvo iškilmingai konsekruota. Jos globėja tapo Dievo Gailestingumo apaštalė šv. Faustina Kovalska.

Šv. Faustina Kovalska yra palikusi ryškų įspaudą Vilniuje. Viso pasaulio katalikams šiuo metu žinomas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, už kurį dėkingi turime būti šv. Faustinai ir Vilniui. Kaip tik čia jis buvo nutapytas.

„Go Vilnius“ nuotr./Dievo Gailestingumo šventovė
„Go Vilnius“ nuotr./Dievo Gailestingumo šventovė

1905 metais Lenkijoje, Švininos parapijos Glogoviecų kaime, gimusi Helena Kovalska Marijos Faustinos vardą gavo davusi vienuolės įžadus 1926 metais. Po trejų metų, 1929 m., ji pirmą kartą apsilankė Vilniuje.

1931 m. vasario 22 d. seseriai Faustinai Plocke apsireiškė Jėzus ir paliepė nutapyti regėjimą perteikiantį paveikslą. 1933 m. gegužės 1 d. ji davė amžinuosius vienuolinius įžadus ir gegužės 25 d. atvyko į Vilnių, gyveno Dievo Motinos Gailestingumo seserų vienuolyno namuose, čia nuolat patirdavo Jėzaus apsireiškimus, kuriuos aprašė savo dienoraštyje.

Būtent Vilniuje sesuo Faustina sutiko nuodėmklausį, universiteto teologijos profesorių kun. Michalą Sopočką, tapusį jos dvasios tėvu ir padėjusį imtis jai patikėtos misijos – skelbti Viešpaties Gailestingumą. Kun. M.Sopočka sutarė su dailininku Eugenijumi Kazimirovskiu, kuris ir nutapė Išganytojo atvaizdą pagal Faustinos regėjimus. Paveikslas buvo pradėtas tapyti 1934 m. sausio 2 d. Sesuo pusę metų lankėsi dirbtuvėje bent kartą per savaitę, kad patikslintų detales ir nurodytų klaidas.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Faustina Kovalska
„Wikimedia Commons“ nuotr./Faustina Kovalska

Savo dienoraštyje Faustina užrašė, kad būdama celėje išvydo Jėzų, vilkintį baltu drabužiu, viena ranka pakelta palaiminimui, kita lietė drabužį ties širdimi, iš kur ėjo du dideli spinduliai – raudonas ir baltas. Ji kartojo išgirdusi Jėzaus paliepimą nutapyti paveikslą su užrašu „Jėzau, pasitikiu tavimi“. Mirė F.Kovalska po sunkios ligos 1938 m.

Šventąją seserį M.Faustiną Kovalską, šiandien visam pasauliui žinomą Dievo Gailestingumo apaštalę, teologai priskiria žymiausių Bažnyčios mistikų būriui.

Faustiną Kovalską Jonas Paulius II paskelbė šventąja 2000 m. balandžio 30 d.

Daugiau skaitykite čia: Lietuvos šventieji ir palaimintieji: turime ne tik šv. Kazimierą

Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Praktiškai su „Norfa“

Laimė jaustis saugiai

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje