Ekstremalios oro sąlygos
Tikri žygiai, kaip ir visi kiti „Alfa renginiai“ komandos organizuojami žygiai, vyksta bet kokiu oru. Puiku, jeigu orų prognozė nepranašauja lietaus, vėjo, šlapdribos, jeigu žemė sausa, kojos nesminga į purvą, o batų vakare nereikia džiovinti virš laužo. Dar geriau, jeigu pavyksta sausai išsimiegoti ir nesulijus pasirūpinti maistu.
„Lietuvoje gero oro savaitgaliui neužsisakysi, tačiau prie oro mes prisitaikome, nusiteikiame pozityviai ir tiesiog keliaujame – taip dar įdomiau, tokiu nusiteikimu užkrečiame ir žygių dalyvius. Lietus ar vėjas mums dar niekada nesugadino nuotaikos. Dėl oro sąlygų esame atšaukę tik vieną - žiemos baidarių - žygį. Dėl to, kad užšalo upės Dzūkijoje. Rudenį gali užklupti lietūs ir vėjai, vasarą sunkiai pakeliami karščiai, žiemą tenka miegoti ir -25°C temperatūroje – tai ir yra tikrieji gyvenimo nuotykiai“ – pasakojo „Alfa renginių“ direktorius N.Tumavičius.
Žygių maršrutai
Žygiai organizuojami įvairiose Lietuvos vietose, regioniniuose, nacionaliniuose parkuose. Tikri žiemos, rudens, vasaros žygiai vyko Varnių regioniniame parke, Dzūkijos nacionaliniame parke, Labanoro girioje. Ateinantį savaitgalį gausus būrys žygeivių klaidžios Kazlų Rūdos miškuose.
Žygiai planuojami iš anksto, organizatoriai ne kartą lankosi jų vietose, sudaro maršrutus, planuoja sustojimus ir stovyklavietes. Vienos dienos žygio maršrutai yra paprastesni. Dviejų parų - Tikro Žygio - žemėlapiai painesni, dažniausiai reikalingas kompasas, komandinis darbas ir orientaciniai gebėjimai. Maršrutai planuojami vaizdingose, miškingose vietovėse.
„Būna visko, tenka nepatogiomis sąlygomis kirsti upelius, klampoti pelkėmis, žiemą eiti ežerų ledu, sausledžiu, tokiose situacijose komandinis darbas yra neišvengiamas, dėl tokių momentų daugelis ir prisijungia į mūsų žygius“ – patirtimi dalinosi N. Tumavičius.
Ką sukrauti į kuprinę dviems paroms miškuose?
Dažniausiai prieš žygį kylantys klausimai: kokius daiktus susikrauti, ko gali prireikti nakvynei, kokiu maistu pasirūpinti, kiek geriamo vandens reikės, kokie batai yra tinkamiausi žygiui, ką darysiu, jeigu visą savaitgalį lis?
Žygių organizatoriai visuomet pateikia reikalingiausių daiktų sąrašą, taip pat atsako į kylančius klausimus, pataria, kokiais daiktais ir kur apsirūpinti. Optimalus kuprinės svoris turėtų būti 20-25 kg, priklausomai nuo žmogaus kūno svorio ir sudėjimo. Joje turėtų būti tik būtiniausi daiktai, privalu įvertinti tai, kad kuprinę ir visus išgyvenimui reikalingus daiktus teks neštis su savimi visą savaitgalį. Taip pat būtina įvertinti, kad pati kuprinė taip pat sveria.
Žygio organizatoriai pateikia būtiniausių daiktų sąrašą:
- Batai pasikeitimui (sušlapus, suplyšus, nutrynus);
- Būtiniausios higienos priemonės ir medikamentai (pirmosios pagalbos vaistinėlę turi organizatoriai);
- Palapinė arba palapinsiaustė nakvynės pastogei;
- Kilimėlis;
- Miegmaišis;
- Drabužiai pasikeitimui;
- Drabužiai, apsaugantys nuo lietaus;
- Vandens atsargos (reikalinga apie 4l žmogui, karštą vandenį ir gėrimus parūpina organizatoriai);
- Maistas, užkandžiai (šeštadienį pusryčiais ir vakariene bei sekmadienį pusryčiais vaišina organizatoriai);
- Žibintuvėliai tamsiam paros metui;
- Rinkinys ugniai sukurti.
Kodėl žmonės renkasi aktyvų poilsį be komforto?
Jokių patogumų, nėra dušo, lovos, virtuvės už kampo, nenuspėjamos oro sąlygos, nepažįstami miškai ir žmonės, sunki kuprinė ant pečių. Kodėl žmonės renkasi tokį laisvalaikį?
Žygeivis A.Bakūra: „Eisiu, nes dalyvavau „Tikrame žiemos žygyje'18“. Per jį pasisėmiau nemažai naujų žinių tiek orientavimosi nepažįstamoje vietovėje, tiek stovyklavimo ekstremaliomis sąlygomis reikaluose.
Ir nors tas žygis buvo sunkus, kojų maudimą dar jaučiau gerą savaitę, vos tik grįžęs namo jau vėl laukiau, kada bus panašaus tipo žygis. Todėl pamatęs jog vėl organizuojamas Tikras žygis, iškart žinojau, kad dalyvausiu. O traukia į tokio tipo žygius žmonės - bendraminčiai, kuriems taip pat patinka buvimas gamtoje, nauji, kartais gal ir beprotiški iššūkiai“.
R.Bekešiūtė į Tikrą Žygį keliaus taip pat ne pirmą kartą. Merginos pamąstymai: „Mes dažnai pamirštame akis pakelti į dangų, pasidžiaugti gamtos spalvomis ar aplankyti draugus. Kodėl aš renkuosi Tikrąjį žygį? Kai pirmą kartą teko sudalyvauti tikrame žiemos žygyje, prisipažinsiu, net neįsivaizdavau, kaip viskas vyks ir kas manęs laukia.
Su kuprine ant pečių, su ciklopais ant galvų, žemėlapiu ir kompasu rankose, su skausmu kojose – jaučiausi daug geriau negu drybsodama lovoje, nors naktį miegant palapinėje, kai temperatūra buvo žemiau negu 5 laipsniai, kai miegas virto budėjimu, kai lauki ryto, nors supranti, kad išlindus iš palapinės geriau ir šilčiau nebus – aplankė dar nepatirtos ir nejaustos emocijos. Kad ir kaip tai paradoksaliai skambėtų, bet, spėju, endorfinų kiekis organizme buvo didesnis negu Kalėdų rytą.
Kiek kartų tu atsibudai švaria galva, kylant saulei, gamtos apsuptyje tarp mažiausiai 50 nepažįstamų žmonių ir turėjai noro ir jėgų su kiekvienu pasilabinti ir palinkėti skanaus kabinant košę iš didžiulio puodo, pakabinto virš laužo? Kada paskutinį kartą sau esi kartojęs, jog tu stiprus ir privalai viską įveikti? Kada paskutinį kartą jautei tą jausmą, kad viskas – nebeturiu jėgų? O kada paskutinį kartą galvojai ne tik apie save, bet ir apie komandą, kurios nenori nuvilti?
Tai nėra ekspedicija ar kopimas į aukščiausias viršūnes, tai aš vadinu išėjimu iš savo komforto zonos, tai savęs pažinimas, kitų žmonių pažinimas, tai mokymasis išlikti racionaliu, kaip fiziškai sunku bebūtų. Kiekvienas toks tikras žygis palieka neišdildomus įspūdžius, nepaisant to, kokie jie buvo, palieka naujas emocijas ir naujas draugystes“.
