Dabar populiaru
Publikuota: 2012 liepos 28d. 11:33

Savaitgalis aplink Dubingius: gruziniškos derybos dėl valties ir laukinė Asvejos gamta

Vakaras stovyklavietėje
M. Vadišio nuotr. / Vakaras stovyklavietėje

Dar kartelį įsitikinau, kad vasarą neverta niekur traukti iš Lietuvos. Juk čia galima rasti ir tvankų tropikų klimatą, ir miškus neprastesnius nei džiunglės, ir ežerus neblogesnius nei Suomijos. O ir nuotykiai savame krašte prilygsta gruziniškiems. Dar tikrai viskas mūsuose nesutvarkyta taip kaip Vokietijoje ar kitose Vakarų Europos valstybėse, kur yra visos paslaugos, tačiau už viską ir surenkami pinigai.

Kiekvienas iš tų 8-10-ties tikrų vasaros savaitgalių Lietuvoje įgauna aukso vertę. Jau ketvirtadienį sėdėdamas darbe pradedu kurti planus: kas gi šį kartą? Žvejyba, stovyklavimas, naujas dar mano irklais nedrumstas ežeras, įdomi vieta, geras laikas su draugais – pagrindiniai prioritetai.
 
Pavedžioju pirštu per žemėlapį – Dubingiai ir šalia išsidriekęs ilgiausias Lietuvoje Asvejos ežeras atitinka visus kriterijus. Pirmyn!
 
Informacijos ir paslaugų trūkumas
 
Jei keliaujate į Aukštaitijos nacionalinį parką, pavyzdžiui Palūšę, informacijos susirasti tikrai nebus sunku. Internetas pilnas valčių, baidarių, stovyklaviečių ir sodybų nuomos kainų, pasiūlymų. Interaktyvūs maršrutai, nuorodos, veiklos galimybės, viešasis transportas – viskas kaip ant delno. 
 
Suvedus į paiešką žodį „Dubingiai“ – išmeta konferencijų ir poilsio centrą ežero pakrantėje, kelis istorinius faktus apie žymią archeologinę vietovę, Asvejos regioninio parko taisykles... kaip ir viskas. 
M. Vadiaio nuotr./Miestelio parduotuvė
M. Vadišio nuotr./Miestelio parduotuvė
 
Dubingių miestelio centre įkurtoje vienišoje autobusu stotelėje kabo dar vienišesnis maršruto užrašas Dubingiai-Molėtai ir keli skaičiukai po juo. Tad ir viešuoju transportu atvykti į šį kraštą nelengva. 
 
Vilties tik suteikia atnaujintas senovinis pastatas šalia pagrindinės Dubingių gatvės. Čia įsikūrusi Asvejos regioninio parko direkcija, o prie durų kabo didelis medinis užrašas „Lankytojų centras“. Atrodo, turėtų būti paprasta. Anaiptol.
 
Pirmą kartą užėjęs turistas
 
Pakeliui link ežero sužinojau, kad turiu sutvarkyti kelis reikalus internetu, perskaityti kelis tekstus, juos suredaguoti. „Puiku, kaip tik Lankytojų centre prisėsiu prie interneto, pasidarysiu darbus, o tuo pačiu ir visas turizmo galimybes aplink ežerą išsiaiškinsiu“, – tariau draugams, kurie tuo metu išėjo apžiūrėti piliakalnio ir ieškoti valčių nuomos patys
M. Vadiaio nuotr./Dubingiu regioninio parko direkcija ir lankytojų centras
M. Vadišio nuotr./Dubingiu regioninio parko direkcija ir lankytojų centras
Pro duris dirsteliu vidun į Lankytojų centro trobą. Tylu. Einu į vieną trobos galą, kur virtuvėje kažkas krebžda. Maloni darbuotoja net krūptelėjo mane pamačiusi. „Reikia pagalbos, informacijos ir gal dar internetu galima pasinaudoti?“, – klausiu. Sutrikimas. Pasirodo nebus taip paprasta. Interneto lankytojams nėra, tik kitame trobos gale, administracijos kompiuteriai. Jų be direktoriaus sutikimo nepažįstamiems baugu duoti. Jau pasijaučiau nemaloniai paklausęs pagalbos ir įnešęs lankytojų centre sumišimą.
 
Pačioje administracijoje susilaukiau dar daugiau nepatiklių darbuotojų žvilgsnių. Entuziazmas ir šypsena dingo iš veido. „Jei labai reikia, galit pabandyti mokyklos bibliotekoje“, – galiausiai pasiūlė viena moteriškė. Rankos taip ir nusviro. „O valčių nuoma? Gal žinote kur?“, – jau dalykiškiau paklausiau. Moteriškės net nelabai pakėlusios galvą nuo sklaidomų popierių tik gūžtelėjo pečiais.
 
Išėjus iš Lankytojų centro beliko tik prisėsti po pagrindine miestelio egle ir laukti draugų.
 
Keliautojų draugas – parko direktorius
 
Draugai vis dar ant piliakalnio, darbai svyla, valties neturim, interneto vasarą sunkiai surasi ir mokyklos bibliotekoje. Prispaustas aplinkybių, antrą kartą įkišau nosį į Lankytojų centrą. 
 
Mano laimei jau buvo sugįžęs parko direktorius Linas Vaitkevičius. Ir iš karto reikalai pradėjo krypti į gerąją pusę. Parko vadovas tuojau pat įjungė nenaudojamą kompiuterį (pasirodo tikrai nėra taip komplikuota), prie žemėlapio aprodė parko teritoriją, rekomendavo geriausias žūklavietes, pasakė ir telefono numerius, kuriais galima skambinti ir teirautis dėl valčių nuomos. 
M. Vadiaio nuotr./asvejos ežero žemėlapis
M. Vadišio nuotr./asvejos ežero žemėlapis
 
Panašu, kad kol kas Dubingių Lankytojų centre su atvykėliais nuotaikingai ir draugiškai gali užsiimti tik vienas parko vadovas. Administracijai dar teks pasitempti. 
 
Valties paieškos
 
Darbai padaryti. Informacija surinkta. Liko tik susirasti valtį ir plaukti kur akys mato. Skambutis į konferencijų centrą „Dubingiai“. Konkretus atsakymas: „Valties nuoma – 100 litų dienai. Nakčiai negalima pasilikti“. Vienas iš dviejų variantų atkrinta – per brangu, nepatogu, nes ilgame ežere reiks kelių dienų pasiplaukiojimui.
 
Antrasis variantas – poilsiavietė „Asveja“. Maloni moteriškė džiaugsmingai sutiko padėti ir tikrai būtų išnuomojusi mums valtį, bet... bet valtis tik viena (dar du vandens dviračiai) ir juos visam savaitgaliui užėmė poilsiaujantys vaikai. 
 
„Ką gi eisim pas vietinius žmones“, – tariau nusivylusiems draugams. Šie, grįždami nuo piliakalnio, jau buvo užkalbinę vieną vietinį žmogelį. 50 litų parai. Sugrįžę į jo kiemą, iš karto griebėm jautį už ragų – „tai už 30 duosit?”. „Nu gerai ir už 30“,- markstydamas džiugiomis akimis, patenkintas ir dėl tokio uždarbio atsakė valties šeimininkas.
M. Vadiaio nuotr./Iasinuomota valtis
M. Vadišio nuotr./Išsinuomota valtis
Nors ir šonuose praleidžianti vandenį, tačiau valtis mūsų. Ir su vietiniais žmonėmis pabendravom, kiek karvių turi sužinojom, dėl kainos pasiderėjom, miestelio aktualijas išsiklausinėjom. Smagiau nei bet koks nuomos punktas.
 
Pasislėpusi žuvis ir apžėlę Asvejos krantai
 
Paskutinė šios kelionės skiltis tikriausiai labiau tiktų žvejybos skilčiai ir vadintųsi: „Kaip aš nieko nepagavau Asvejoje“. Nerimo ženklų jau buvo prieš iškeliaujant į ežerą. Žvejybos parduotuvėje pardavėjas įspėjo: „Ežeras kaprizingas. Jei surasi tinkamą užutekį – gal ką ir pagausi“. Pats regioninio parko direktorius irgi besdamas pirštu į ežero žemėlapį sakė – vietos, kur laikosi žuvis dar teks paieškoti. Be to didelis karštis...
 
Taip iki vakaro šukuodami blizgėmis krantus, žvejodami plūdinėmis meškerėmis ištraukėm apie 20 smulkių žuveliokų – raudės, kuojos, ešeriukai. Žuvienei užteko, tačiau rimtesnio žvėries aname valo gale taip ir nepajutom. 
M. Vadiaio nuotr./Po maudynių paskutiniai bandymai pagauti lydeką
M. Vadišio nuotr./Po maudynių paskutiniai bandymai pagauti lydeką
 
Stovyklavietę su laužaviete ir paruoštais kūrenimui stagarais radome pačiame ežero gale. Lapuočiai medžiai, apipelkėjusi vieta ir nė gyvos dvasios aplinkui. Egzotiškas kampelis – tarsi negyvenamoje saloje. 
 
Vakare maudynės, šaltas vanduo garuojantis vakaro saulėje nuo raudonai nuskrudusio kūno, žuvienė su keliais gabaliukais lašinukų, lūpinė armonikėlė, dainos ir pokalbiai apie gyvenimą. 
 
Išvados
 
Jei norite patogumų, aiškumo ir paprasto savaitgalio prie ežero – Dubingiai nelabai tiks. Paslaugų nedaug, valtį sunkiai rasite, pakrantės taip pat – ne pušynai. Tačiau jei pasiilgote nuotykių, skautiško stovyklavimo, jausmo, kai viskuo reikia rūpintis pačiam – Asvejos ežeras pats tas. Be to bus proga aplankyti ir Dubingių piliakalnį, kuriame palaidoti nekarūnuoti Lietuvos karaliai Radvilos. Gražią vietą jie buvo išsirinkę savo piliai... 
M. Vadiaio nuotr./Asvejos ežeras
M. Vadišio nuotr./Asvejos ežeras
 
Jei turite patarimų ar pastebėjimų apie Dubingius ir Asvejos ežerą, dalinkitės jais komentaruose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje