Šiandien Šiluva – viena svarbiausių Lietuvos šventų vietų, traukianti piligrimus iš viso regiono ir turinti ambicingų planų tapti visos Lietuvos religinius objektus vienijančiu turistiniu, dvasiniu ir meno centru: birželio 13-14 dienomis čia vyks tarptautinė konferencija „Švč. Mergelės Marijos kultas globalizacijos kontekste: nuo tikėjimo iki turizmo“ ir nuskambės Šiluvos meno bienalės atidarymo koncertas.
Kad visi keliai vestų į Šiluvą
„Prieš kelerius metus, lankydamiesi Portugalijos Oremo savivaldybėje, itin susidomėjome Fatimos sėkmės istorija – tai viena garsiausių Marijos apsireiškimų vietų pasaulyje. Per nepilną šimtmetį Fatima tapo milijonus piligrimų kasmet pritraukiančiu religiniu centru – ir tai mums tapo nemažu įkvėpimu bei suvokimu, ką turime, kuo galime pasinaudoti ir ką sukurti,“ – apie idėjos gimimo pradžią pasakoja VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas Arnas Zmitra.
Pasak jo, nors Lietuvoje netrūksta pavienių objektų, kurie traukia piligrimus, bet religinis turizmas niekada nebuvo išskirtas kaip atskira turizmo sritis – neminimas jis ir 2020-taisiais baigiančioje galioti Lietuvos turizmo strategijoje.
Norėtume, kad Šiluva taptų apjungiančiu religinių traukos objektų centru: nuo Kaišiadorių, iki Birštono, nuo Jono Pauliaus II piligrimų kelio, iki Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą.
„Sunku pasakyti, ar kiti religinio turizmo objektai rodė tokias iniciatyvas tapti visos šalies centrais, tačiau faktas, kad Raseinių savivaldybė pirmoji apsibrėžė nuoseklią ir visapusišką strategiją, kad Šiluva taptų piligriminio/religinio turizmo centru Lietuvoje. Jau vien tai, kad šioje vietoje vyko vienas iš vos kelių pasaulyje bažnyčios oficialiai pripažįstamų Marijos apsireiškimų, mums leidžia itin garsiai ir aiškiai skelbti apie save ir būti pionieriais šioje srityje,“ – pasakoja A.Zmitra.
Kita vertus, jis pabrėžia suprantantis, kad pati viena Šiluva vargu ar galės tapti tuo objektu, dėl kurio plūstelėtų užsienio turistų srautai: „Lietuva pasaulio turistams yra maža šalis, tad mūsų tikslas – kad į šį regioną užsukantis turistas aplankytų ne tik netoliese esančius Kryžių kalną ar Tytuvėnus, bet ir Šiluvą. Norėtume, kad Šiluva taptų apjungiančiu religinių traukos objektų centru: nuo Kaišiadorių, iki Birštono, nuo Jono Pauliaus II piligrimų kelio, iki Šv. Jokūbo kelio per Lietuvą – stengiamės dirbti su visais, kad visi keliai vestų į Šiluvą“, – tvirtina VšĮ „Atrask Raseinius“ vadovas.
Lėtojo turizmo įkvėptas dvasinis kurortas
Ambicingą ir daugialypį Šiluvos pokyčių projektą inicijavusi Raseinių savivaldybė kartu su VšĮ „Atrask Raseinius“ pirmiausia sėdosi kalbėtis su partneriais: Kauno arkivyskupijos kurija, Tytuvėnų regioniniu parku, Jono Pauliaus II piligrimų centru, Šv. Jokūbo kelio asociacija, kuruojančiomis tikinčiųjų piligriminius kelius, kurie, driekdamiesi per Lietuvą, neaplenkia Šiluvos.
„Šiuo metu intensyviai dirbame, kad prasidėjus naujosios Lietuvos turizmo strategijos svarstymams, religinis turizmas būtų išskirtas kaip savarankiškas segmentas ir jam tektų atskiras dėmesys, kaip potencialiai Lietuvos nišai, kuri iki šiol nebuvo tinkamai išnaudojama,“ – dėsto A.Zmitra.
Šiuo metu didžiąją dalį į Šiluvą atvykstančio srauto sudaro lietuviai, bet dairomasi ir į užsienio auditoriją.
„Pirmiausia orientuojamės į mūsų kaimynus: šiandien daugiausiai sulaukiame piligrimų iš Lenkijos, kiek mažiau turistų – Latvijos, Estijos ir kitų, per Baltijos šalis keliaujančių užsieniečių. Mūsų tikslas, kad šie keliautojai ne tik pusvalandžiui užsuktų į Šiluvą, bet ir ilgėliau joje sustotų, o gal ir apsistotų nakvynei – tam privalome teikti nakvynės, maitinimo paslaugų ir pasiūlyti, ką veikti, pamatyti bei patirti“.
Tipinis Šiluvos lankytojas iš Lietuvos – įprastai yra vyresnio amžiaus, religingas.
„Orientuojamės į tuos žmones, kurie ieško susitelkimo, ramybės, dvasinių dalykų – ne veltui Šiluva pavadinama „dvasiniu kurortu“. Ji sužavės lėtojo turizmo gerbėjus: čia atvažiavusius pasivaikščioti, apsistoti, pavalgyti nevargina žmonių gausa, šalia ošia šilas, džiugina kultūriniai objektai (ir jų tik daugės!), už kelių kilometrų teka Dubysos upė,“ – vardijo „Atrask Raseinius“ vadovas.
