Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 5d. 14:21

Smiltynėje – lauko paroda apie Smėlio smuklę

Klaipėdos panorama nuo Smiltynės smuklės (Sandkrug) kopos, XX a. 4 deÜimtmetis, atvirukas.
Jūrų muziejaus nuotr. / Klaipėdos panorama nuo Smiltynės smuklės (Sandkrug) kopos, XX a. 4 deÜimtmetis, atvirukas.

Sekmadienio, rugpjūčio 9 dienos, pavakare – 17 val., Lietuvos jūrų muziejus kviečia stabtelėti Smiltynėje ties Smėlio karčemos kalnu prie kelto. Čia bus atidaryta lauko paroda „Smėlio karčemos (Sandkrug) kalnas“.

Tai – viena iš devintojo Lietuvos muziejų kelio stotelė. Šis kelias sujungia į vieną visus Lietuvos regionus. Jame šiemet dalyvauja daugiau kaip 40 kultūros bei gamtos paveldą puoselėjančių mūsų šalies institucijų, siūlančių susitikti ant trisdešimties žymiausių Lietuvos kalvų, kalnų ir piliakalnių.

Lauko parodoje bus pristatoma Smėlio karčemos istorija. Parodos atidarymo metu trumpam atgis šios karčemos veikla, gyvai skambės Johano Štrauso polkos ir valsai, bus galima paragauti garsiojo punšo. Tiesa, muziejininkai pažymi, kad jis bus nealkoholinis.

Jūrų muziejaus nuotr./Smiltynės smulkė
Jūrų muziejaus nuotr./Smiltynės smulkė



Parodos kuratorius, Lietuvos jūrų muziejuje dirbantis istorikas Dainius Elertas pasakoja, kad siaura Kuršių nerijos smėlio juosta buvo arčiausia
pasiekti Sembą ir Kuršą. XIII a. karo kelias netrukus tapo žmonių, krovinių ir pašto. Tarp Klaipėdos ir Kuršių nerijos vietovės, dabar žinomos Smiltynės vardu, per marias pradėjo kursuoti irkliniai keltai. Kelionė nerijos kopomis ir pajūrio smėlynais arkliais, vežimu, karieta, diližanu buvo varginanti. Ji trukdavo 2–3 paras, todėl XIV–XIX a. palei kelią kūrėsi karčemų tinklas.

"Nerijoje prieš Klaipėdą išvargintiems keleiviams, kurjeriams, paštininkams ir vežikams tekdavo laukti atplaukiančio kelto, todėl netrukus čia taip pat buvo įkurta karčema, – sakė Dainius Elertas. – Amžiams bėgant dėl smėlio pustymų ir audrų mariose ji keitė savo vietą. Kartu jos buvimas buvo įprasmintas vokišku vietovardžiu Sandkrug, t.y. – Smėlio karčema".

Smėlio karčiamoje lankėsi daugybė žymių asmenybių, keliavusių maršrutu Berlynas–Karaliaučius–Klaipėda–Ryga/Mintauja–Sankt Peterburgas. XIX a. pabaigoje čia įkurtą kavinę pamėgo Klaipėdos miestiečiai ir svečiai.

Jūrų muziejaus nuotr./XX a. 1 dešimtmetis. atviruko apačioje – Smėlio smuklės (Sandkrug) ant kopos vaizdas.
Jūrų muziejaus nuotr./XX a. 1 dešimtmetis. atviruko apačioje – Smėlio smuklės (Sandkrug) ant kopos vaizdas.

Laukdami ir plaukdami keltu jie stebėjo Klaipėdos ir Kuršių nerijos panoramą. Pasak istoriko, tikėtina, kad šioje karčiamoje laukė kelto ir karališkosios personos, ir kitos įžymybės: Prūsijos karalienė Luisė von Mecklenburg-Streltz, Prūsijos karalius Friedrichas Wilhelmas III, Vokietijos imperatorius Wilhelmas I, LDK karys, Varnių kanauninkas ir istorikas Motiejus Strijkovskis, gamtininkas, geografas, keliautojas Alexanderis von Humboldtas, Rusijos istorikas, publicistas Nikolajus Karamzinas, teisininkas, rašytojas Ernstas Wichertas.

Senoji smuklė 1837 m. buvo pastatyta kopos viršūnėje ir vis atnaujinama išsilaikė ten iki pat sovietmečio. Dabar smuklės sodybvietė, apaugusi alyvomis, vadinama Smėlio karčemos kalnu. Šalia Smėlio karčemos kalno auga Prūsijos karaliaus Friedricho Wilhelmo III ąžuolai, neseniai nustatyta, kad čia yra ir prezidento Antano Smetonos ąžuolas.

Renginio metu privaloma laikytis visų LR Vyriausybės nustatytų sveikatos saugos taisyklių ir rekomendacijų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje