Asociacijos „Meno formos“ kuriamas projektas „Keturios sostinės“ suteikia jums galimybę susipažinti su Lietuvos senosios sostinės lankytinais objektais ir dėmesio vertomis unikaliomis vietomis.
Trakai atsirado dėl moters užgaidos
Legenda byloja, kad ežerų kraštu vadinami Trakai atsirado dėl moters užgaidos. Taip taip, žmonės taip kalba. Neva, kunigaikščio Kęstučio žmonai Birutei nepatiko gyventi Senuosiuose Trakuose, nes šalia nebuvo tiek vandens, kiek jai buvo įprasta gyvenant gimtojoje Palangoje. Todėl Kęstutis, norėdamas įtikti žmonai, apie XIV a. vidurį pradėjo statyti naują pilį ežerų apsuptame pusiasalyje.
Kiek tame yra teisybės, nežinia, tačiau jam tai pavyko iš tiesų puikiai. Ne tik pilis, bet ir visas Trakų miestas iš visų pusių apsuptas miškų ir ežerų. Tad oras šiose apylinkėse pasižymi ypatingu švarumu ir tyrumu. Norintys „išsivalyti“ galvą ir pasikrauti jėgų tikrai turėtų apsilankyti Trakuose.
Gausi tautų ir kultūrų įvairovė vienoje vietoje
Dar vienas išskirtinumas, kuriuo nuo seno pasižymi Trakai – tai įvairių tautinių kultūrų įvairovė. Šiame mieste įsikūrė karaimai, kartvelai, totoriai bei kitos tautos, todėl miestas praturtėjo savitomis tradicijomis, papročiais bei amatais. Susipažinti su kultūrų savitumu ir patys išmokti velti vilną, gaminti muilą, austi juostas ar kilimėlius, gaminti karaimiškus kibinus ir atskleisti kitas kulinarines paslaptis galite ir jūs, edukacinių programų metu.
Nepaprasto grožio architektūros pastatai
Vienas iš tokių – ant Galvės ežero tarsi gulbė baltuojanti Užutrakio dvaro sodyba. Užutrakio rūmus supa didelis parkas, kuris buvo sumanytas kaip vandens parkas. Iškasus daugiau nei 20 skirtingų dydžių ir formų tvenkinių, besijungiančių su ežerais ar tarpusavyje, gimė unikalus vandens atspindžių parkas. XIX a. pabaigos peizažinis Užutrakio parkas buvo įkurtas sename pušų, eglių ir ąžuolų miške, kuriame šiuo metu auga daug vietinių bei įvežtinių medžių ir krūmų rūšių.
Nedideliame Trakų mieste nuo seno draugiškai sugyveno karaimai, lietuviai, totoriai ir stačiatikiai. Tai vienintelis toks miestas Lietuvoje. Todėl visiškai nekeista, kad viskas nuo amžių gilumos atsispindi ir jo architektūroje. Karaimai ir totoriai į Trakus atsikėlė Vytauto Didžiojo laikais. Iki šių dienų ryškūs karaimų pėdsakai atsispindi jų statytuose namuose, kuriuose, kitaip nei mums įprasta, į gatvę atsukti ne du, o trys langai: vienas Dievui, vienas karaimui ir vienas Valdovui (Vytautui Didžiajam). Trakų senamiestyje duris atvėrusi svečių laukia viena iš trijų pasaulyje vis dar veikiančių karaimų šventovių – kenesė. Bet ir be karaimų senamiestyje galima rasti daugybę pažintinių objektų: salos pilis, Trakų pusiasalio pilies liekanos, Trakų dominikonų vienuolynas, Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, Švč. Dievo Motinos Gimimo cerkvė.
Trakai – kibinų istorijos Lietuvoje pradžia
Na ir kokia gi viešnagė Trakuose nepaskanavus garsiųjų karaimiškų kibinų? Sakoma, kad kibinais maitinosi karaimų kariai, mat dėl savo pusmėnulio formos, pyragėliai ilgai išlikdavo šilti. Šį gardų ir sotų patiekalą netrukus taip pat pamėgo ir Lietuvos didikai. Tad kibinai dažnai rasdavo vietą ant kunigaikščių vaišių stalų.
Užsukite į Trakus, mūsų šalies kultūros paveldo palikimą. Čia rasite mažai civilizacijos paliestą gamtą su skaidrių ežerų plotais ir tyru oru.
