„TrenkTuro“ Solo maršrutai: TOP 10 skirtingų patirčių gamtoje

Kiekvienas Solo maršrutas kažkuo ypatingas

Pavasarį su trenksmu gimusi idėja šiandien jau skaičiuoja daugiau nei 5000 nužygiuotų Solo žygių, o Lietuvos žemėlapyje išraizgyta beveik 100 skirtingų maršrutų. Solo žygių su kiekviena diena daugėja, todėl, kad būtų dar paprasčiau išsirinkti maršrutus, nuspręsta suskirstyti juos į penkis skirtingus rinkinius: Pajusk kalnus Lietuvoje, Išskirtiniai gamtos objektai, Patirčių kolekcionieriams, Vandens mylėtojams ir Įdomūs žmogaus kūriniai gamtoje.

Rinkiniai ir jų TOP objektai, kuriuos verta pamatyti Lietuvoje

1. Pajusk kalnus Lietuvoje

Lietuva – lygumų kraštas, tačiau galbūt galima pajusti kalnų dvasią ir mūsų šalyje? Šiame rinkinyje „TrenkTuras“ atrinko kalvočiausias vietovės, kuriose žygiuodamos jūsų kojos patirs daugiausiai iššūkių arba atsidursite tokiose vietose, kur nuo viršukalnės ar atodangos atsiveriantys vaizdai trumpam atims žadą.

Kauno marių atodangomis (14 km) Kauno marių regioniniame parke esanti Gastilionių atodanga išsiskiria savo statumu, jos šlaitas siekia 20 metrų aukštį, o tęsiasi ji net 600 metrų. Nėra kitos tokios idealios vietos, kur kaip ant delno matytųsi visos Kauno marios. Įdomi ji taip pat tuo, kad kaip koks inkliuzas tarp dviejų moreninių priemolio sluoksnių saugo ledynmečio laikotarpiu čia tyvuliavusio ežero smėlį.

„TrenkTuro“ nuotr./Kauno marių atodanga

Nuslinkusio ledyno išdaigomis griovių draustinyje (12 km) Puikiai žinome, kad pro mūsų žemę praslinko net keli ledynai, palikę čia įdomių pėdsakų. Jeigu norisi plika akimi pamatyti ir suprasti, kokią įtaką ir galią turėjo tirpstantis ledynų vanduo, tuomet rekomenduojame apsilankyti Griovių geomorfologiniame draustinyje. Čia esančios raguvos tikrai suteiks galimybę pajusti kalnus savo kojose.

„TrenkTuro“ nuotr./Grovių draustinis

2. Patirčių kolekcionieriams

Kartais buvimas gamtoje gali suteikti ne tik pasivaikščiojimo malonumą, tačiau ir papildomas patirtis. Čia kalba sukasi apie tai, kai tokie veiksmai kaip „užlipti“ ar „pereiti“ įgauna papildomo žavesio ar net adrenalino. Šiame rinkinyje sudėti maršrutai, kuriuose kviečiama pereiti unikalius Lietuvos tiltus bei takus ar užlipti į įdomiausius bokštus ir stebėti ten atsiveriančias bekraštes panoramas.

Aplink Baltuosius ir Juoduosius Lakajų ežerus (37 km) Labanoro regioniniame parke esantis Mindūnų apžvalgos bokštas, kur galvą apsuka tiek kopimas jo spiraliniais laiptais į viršų, tiek atsiveriantis vaizdas į Baltuosius ir Juoduosius Lakajų ežerus. Bokšto aukštis – 36 metrai ir tai yra vienas aukščiausių bokštų Lietuvoje su, neabejotinai, viena gražiausių panoramų. Įdomu tai, kad stovint pačioje bokšto viršūnėje jaučiamas nedidelis jo svyravimas, kas suteikia lengvą adrenalino pojūtį.

„TrenkTuro“ nuotr./Mindūnų bokštas

Buivydžių Neries kilpa (11 km) Iš viso Lietuvoje suskaičiuojama per 80 kabančių tiltų: vieni ilgesni, kiti ekstremalūs, o kiti trumpi, tačiau išties jaukūs. Ilgųjų beždžionių tiltų kategorijai priskiriamas šalia Baltarusijos per Nerį vedantis Buivydžių tiltas. Žygiuodami per jį, pabandykite suskaičiuoti, kiek lentų sudaro šį lyg iš pasakos atsiradusį tiltą.

„TrenkTuro“ nuotr./Buivydžių tiltas

3. Išskirtiniai gamtos objektai

Ar kada teko matyti smėlio kopas miške? Arba iš žemės tekančias versmes? Šiame rinkinyje žygių organizatorius sudėjo unikalius gamtos objektus, kuriuos tikrai ne kasdien pamatysi. Tai yra įrodymai, kad Lietuvos gamta pilna keistenybių, tik reikia jas atrasti.

Tytuvėnų miestelio ir ežerų takais (10 km) Nedažnai Lietuvoje pačiame ežero centre pamatysi ne žole, tačiau medžiais apaugusią salą, į kurią dar galėtum patekti per nutiestą tiltą. Tokį išskirtinį gamtos objektą saugo Tytuvėnų miestelyje esantis Bridvaišio ežeras. O ir pats ežeras ne ką mažiau įdomus. Sakoma, kad jis turi du dugnus, nes ežero viduryje gylis siekia vos 0,8 metrus, o netoliese jau galima rasti ir giliausią ežero vietą – 42,8 m.

„TrenkTuro“ nuotr./Tytuvenų Bridvaisio ežeras

Skališkių ola ir aplink esantys šaltiniai (10 km) Ar kada teko girdėti, kad ola kartu gali būti ir šaltinis? Būtent Skališkių ola dar vadinama Verkiančia ola ir yra žinoma kaip šaltinis dėl iš jos lašančio požeminio vandens. Tačiau kitas ne ką mažiau įdomus šalia jos esantis gamtos objektas – žolėje prie Neries atsiradusi iš žemės tekanti versmė, retas reginys Lietuvoje, kur įkišę rankas į smėlį galėsite pajusti povandeninio šaltinio sukeliamą vibraciją.

VIDEO: Iš žolės tekanti versmė prie Skališkių olos

Iš žolės tekanti versmė prie Skališkių olos

4. Vandens mylėtojams

Vieno dalyko iš Lietuvos gamtos tikrai neatimsi – tai ežerų ir upių gausos. Šiame rinkinyje rasite atrinktas pačias gražiausias Lietuvos ežerų ir upių pakrantes bei turėsite galimybę pasikrauti energijos iš tekančio arba pačiame miško viduryje stūksančio vandens.

Aukštaitijos nacionalinio parko širdyje – ežerų takais (23 km) Čia dėmesio centre atsidurs išskirtinė viršūnė – Ladakalnis, savo pavadinimo kilmę gavęs iš senovės baltų didžiosios deivės Lados, kuri buvo suvokiama kaip kosminė būtybė ir viso pasaulio gimdytoja. Tai žinomiausia apžvalgos aikštelė Aukštaitijos nacionaliniame parke, pakelianti į 176 m aukštį, nuo kur atsiveria nuostabi panorama ir matosi net 6 ežerai!

„TrenkTuro“ nuotr./Ladakalnis

Palei paslaptingą Ilgio ežerą link Vidiškių (14 km) Kodėl Ignalinos rajone esantis Ilgio ežeras vadinamas paslaptingu? Todėl, kad nustebsite sužinoję, kas slypi šio ežero dugne. Vakarinėje ežero pakrantėje po vandeniu slepiasi giraitė, o šalia jos – kelios povandeninės versmės. Pati įspūdingiausia – Baltoji versmė, esanti 2 metrų skersmens ir 3–3,5 m ilgio. Nors pamatyti ją galima tik neriant į ežero dugną, tačiau vien šių faktų žinojimas priverčia visai kitomis akimis pažvelgti į šį vandens telkinį.

„TrenkTuro“ nuotr./Ilgio ežeras

5. Įdomūs žmogaus kūriniai gamtoje

Grožėtis tuo, ką sukūrė ne tik gamta, bet ir žmogus: nuo dvaro iki švyturio ar vėjo ir vandens malūno. Šiame rinkinyje rasite vietas, kur gamtoje slepiasi gražiausi ar įdomiausi statiniai, kuriuos per įvairius laikmečius Lietuvoje sukūrė žmogaus rankos.

Link Pilaitės vandens ir vėjo malūnų (7 km) Pasaką primenantis Pilaitės vėjo malūnas yra įrodymas, kad net ir tokio dydžio statinius įmanoma kilnoti, jeigu tik norisi. Ar žinojote, kad iš tikrųjų šis vėjo malūnas stovėjo Šakių rajone, Liepalotų kaime, tačiau, kad visiškai nesunyktų buvo išardytas ir pervežtas į Vilnių, kur suklestėjo iš naujo.

„TrenkTuro“ nuotr./Pilaitės malūnas

Mitais palei Lietuvos vardo kilmę – Lietavą (18 km) Ar kada teko matyti maldos namus su ryškiais mėlynais stogais? Tuomet kviečiame aplankyti medinę Perelozų Viešpaties Kryžiaus sentikių cerkvę, kuri pastatyta dar XVII amžiuje ir išliko iki šių dienų. O kartu ji stovi visai netoli Lietavos upelio, su kuriuo siejama Lietuvos vardo atsiradimo reikšmė. Tiesa, tai yra tik hipotezė, tačiau romantiškumo šiai vietovei šis faktas tikrai suteikia.