Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 gruodžio 30d. 20:30

Videopasakojimas „Dvarų dėlionė“: kuo ypatingi Lietuvos dvarų parkai ir sodai?

Užutrakio dvaro parkas
„Dvarų dėlionės“ nuotr. / Užutrakio dvaro parkas

Lietuvos dailės istorikų draugija (LDID) parengė edukacinių videopasakojimų ciklą „Dvarų dėlionė“, kuriame savo srities profesionalai, žinomi Lietuvos menotyrininkai bei architektūrologai, pristato skirtingus dvaro funkcionavimo aspektus. Pirmoje ciklo dalyje menotyrininkė dr. Rūta Janonienė ir istorinių parkų specialistė Indrė Kačinskaitė kviečia į virtualią kelionę po Lietuvos dvarų parkus ir sodus.

Dvarų sodai ir parkai atliko išskirtinai rekreacinę ir meditacinę funkcijas, jie buvo neatskiriama dvaro komplekso dalis, taip pat kaip ir rūmai atspindėjo konkrečias kiekvienos epochos kultūrines nuostatas. Rašytiniai šaltiniai rodo, kad jau XVI a. viduryje greta Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų Vilniuje būta sodo, kuriuo rūpinosi išskirtinai italai sodininkai.

VIDEO: „Dvarų dėlionė“: kuo ypatingi Lietuvos dvarų parkai ir sodai?

XVII a. pr. čia apsilankęs pranciškonas Antonijus pastebėjo: „Tai puikus sodas, suplanuotas ir užlaikomas kaip itališko stiliaus. Tačiau jame dėl šalto klimato nėra apelsinmedžiais apsodintų takelių ir sodo sienų. Čia auga daug vyšnių, jos vešlios ir jų šakos teikia pavėsį sodo takeliams. Be to, šiame mieste yra daug ornamentinių fontanų, kurie gauna vandenį iš aplinkinių kalvų.“ Valdovo sodai nebuvo vieninteliai. Juos buvo įsirengę ir to meto didikai, tokie kaip Radvilos, Goštautai ir kiti. Deja, šiandien šių senųjų renesansinių sodų nelikę nė ženklo.

Ypač sodų menas suklestėjo baroko epochoje. Šio laikotarpio palikimą žymi Sapiegų rūmų parkas Antakalnyje – vienas seniausių parkų Lietuvoje, sukurtas laikantis barokui būdingo geometrinio planavimo. Svarbia tokio barokinio parko dalimi buvo vandens telkiniai bei mažoji architektūra. Videopasakojime dr. R.Janonienė atskleidžia, kaip atrodė Sapiegų parkas, kas jame vyko ir kada jo vartai buvo atveriami visuomenei.

XVIII a. pabaigoje iš barokinių prancūziškų ar itališkų parkų pamažu pereita prie vadinamųjų angliškų, arba peizažinių, parkų. Svarbiausias tapo žmogaus santykis su natūralia gamta, o laikui bėgant, stiprėjant romantinėms nuotaikoms tokie parkai įgijo dar tapybiškesnį charakterį.

Dvarų parkai atlikdavo labai svarbią komunikacinę bei reprezentacinę funkcijas. Pavyzdžiui, daugelį XIX a. Lietuvos parkų puošė garsių šalies veikėjų (poetų, karvedžių, dvasininkų) atvaizdai ar net fiktyvūs antkapiai bei paminklai, stiprinantys tautinius jausmus, perteikiantys savininkų puoselėjamas vertybes.

Šioje videopasakojimo „Dvarų dėlionė“ dalyje sužinosite apie Lietuvos dvarų parkų savitumą, raidą, išgirsite juose pramogavusių įspūdžius.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Mėgaukis šiandien

Talentingi vaikai

Esports namai

Sveikos ir gražios kojos

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje