-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Viešnagė Plateliuose: Užgavėnių kaukių muziejus, kvapnūs blynai ir Šuazelio kruasanai

„Aš – Vaškys Untė“, – žemaitiška tarme prisistato skulptorius Antanas Vaškys, aprodydamas Plateliuose, buvusio dvaro arklidėse įkurdintą Užgavėnių kaukių muziejų. Tai pirmasis ir bene vienintelis toks muziejus Lietuvoje. Tarp kelių šimtų kaukių kabo ir apie 30 paties Untės išdrožtų ir išpuoselėtų velnių, raganų ir kitų kaukių. Iki Užgavėnių liko mėnuo. Keliaujantiems po Lietuvą verta užsukti į išskirtinį muziejų, o kitapus gatvės aplankyti Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centrą, kur nustebsite paragavę žemaitiškų mielinių blynų ar kruasanų. Juk kadaise juos taip mėgo Platelių dvarą valdžiusi iš Prancūzijos kilusi grafų Šuazelių šeima.
Skulptorius Antanas Vaškys
Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centras / Ignoto Kuprio / 15min nuotr.

„Čia mano darbas, ši kaukė uždedama ant veido. Kaukę turint reikia įsijausti į vaidmenį, daug kas pasikeičia kai užsidedi“, – šypteli žemaitis, jau 40 metų glostantis medį, akmenį, užsiimantis ir restauracija.

Kiek kaukių prigamino, nė neskaičiuoja, tačiau Užgavėnių muziejuje tarp 300 lengvai randa savąsias, o jų čia apie trys dešimtys.

Nagingos žemaičio rankos kaukę pagamina vos per keletą valandų. Sako, valandą trunka išdrožinėti, prireikia laiko ir aplikacijoms. Kaukes jis puošia kailiais, skiautėmis.

Trunku kokį trejetą valandų, bet aš jau 40 metų dirbu, tiksliau, iš to gyvenu.

„Trunku kokį trejetą valandų, bet aš jau 40 metų dirbu, tiksliau, iš to gyvenu. Dirbu dar ilgiau“, – pasakojo A.Vaškys, besidalinantis meistrystės žiniomis ir su Platelių jaunimu. Amatų centre pas jį kiekvieną savaitę lankosi berniukai, besidomintys meistravimu. Čia įrengtos specialios patalpos, suruošti visi įrankiai – tik imk ir darbuokis.

Ignoto Kuprio / 15min nuotr./Užgavėnių kaukių muziejus Plateliuose.
Ignoto Kuprio / 15min nuotr./Užgavėnių kaukių muziejus Plateliuose.

Pabandyti išdrožti kaukę jis pakviečia ir žiniasklaidos atstovus. Paruošęs medienos ir įrankių jis paragina pradėti kaukę gaminti nuo nosies, vėliau tobulinti akis, smakrą, kaktą. Kas įgudusiam meistrui kasdienybė ir kone juokų darbas, retai medį krapštinėjančiam pradedančiajam tikras iššūkis, nuo kurio žliaugia prakaitas.

Šiuo metu A.Vaškys kaukių nebegamina, sako, tiesiog pabodo, tačiau apie jas gali papasakoti daug. Šios Užgavėnių kaukės kadaise buvo viena pagrindinių vietinių tradicijų. Skulptorius pamena, jog apie jas pasakojęs dar jo bočius. Į Platelius, kur Užgavėnių būta trankių, o ir šiandien jos gana skambios, sugužėdavo jaunimas iš visos Lietuvos.

„Visą laiką buvo švenčiama, ir sovietmečiu, tik vadino ne Užgavėnėmis, o žiemos palydų švente. Būdavo ne antradienį, kaip priklauso, o savaitgaliais“, – pasakojo A.Vaškys.

Ir senos, ir modernios

Žemaitijos nacionaliniam parkui ėmus rengti kaukių parodas ir konkursus, geriausi darbai buvo nupirkti ir liko muziejuje. Čia esama ir labai senų, krašto senųjų gyventojų dovanotų kaukių, ir modernių, skulptorių ar mėgėjų pastaraisiais metais sumeistrautų dirbinių.

„Vienos kaukės dekoratyvinės, kitos pritaikomos. Negalvokite, kad čia tik medis. Pagrindinės kaukės, kaip seni žmonės sakė, būdavo išskutinėtos, būdavo panaudoti kailiai, aplikacijos. Medinę kaukę padaryti, pamatysite, nėra paprasta. Tiesa, kuo ji paprastesnė, tuo patogiau nešioti. Šiais laikais skulptoriai nori savo meną rodyti, o kada meniškumas pjaunasi su pritaikomumu, pasidaro storos, sunkiai nešiojamos, – pasakojo skulptorius. – Matote, meistrystės lygis labai skirtingas. Yra kaukių kaip popierius – užsidedi, nė nejunti, o kitos sunkios. Čia štai ir nuotraukos, kaip Užgavėnes švęsdavo. Įsivaizduojate, būdavo momentas, kai šventę nutarta padaryti arčiau kolūkiečių gyvenimo būdo. Paleisdavo žmones iš kolūkių ir organizavo čia, prie ežero, kad suteiktų ideologinį atspalvį. O ši tradicija yra iš pagonybės laikų, nes gyvulinės kaukės, kaip meškos, gervės, tai yra toteminiai gyvūnai, su krikščionybe nelabai ką bendro turėjo“.

Veikia jau kelis dešimtmečius

Muziejaus kolekcija kaupiama jau apie 30 metų. Anksčiau muziejus veikė kitose patalpose, o šiuo metu – buvusio dvaro arklidėse. Dėl vietos stokos kaukių pastaruoju metu nebegausėja. Dauguma jų yra skulptorių, liaudies meistrų, taip pat ir jokių mokslų nebaigusių mėgėjų kūriniai.

„Šitos autentiškiausios, seniausios, prieškarinės. Buvo dar senesnių, bet neišliko, nes ir oda, plaukai, viskas labai pažeidžiama, nuėda kandys. Jas žmonės yra atidavę. Kaukės tik iš Žemaitijos regiono. Matote, ten yra traktoriaus mašinos kamera kaukei panaudota. Šitas senas kaukes darė ne skulptoriai, o stalius. Žmogus, įvaldęs įrankius, kuris darydavo duris, langus. Mūsų žmonės nekompleksavo, paimdavo ir pasidarydavo, nors dabar perskaičiau knygą „Lietuvio kodas“, apie lietuvių meistrystę, sako – kai šimtas amatų, nė vieno neįvaldo“, – rodydamas senas kaukes pasakojo meistras.

Muziejuje galima išvysti ir entuziasto ant pakylos iš nedidelių personažų suformuotą anuometinės Užgavėnių šventės inscenizaciją. Joje galima išvysti, kaip prieškariu minėtos Užgavėnės.

„Žemaitijoje kaukių ypatybė – karūnos. Net velniai, kurie turi ragus, vis vien su karūna. Velnias – vienas pagrindinių personažų. Taip pat gydytojas, gyvulinės kaukės. Seniausi yra gervė, meška, ožys“, – rodė skulptorius.

Muziejuje galima apžiūrėti ir Užgavėnių simbolį – Morę. Ši sukonstruota ant tekinio ir velkant sukasi, o kartu veikia spragilas, sukdamasis iš inercijos.

Kviečia kepti blynus

Kitapus Užgavėnių muziejaus veikia Platelių tradicinių amatų centras, įrengtas Platelių dvaro sodybos buvusiame daržovių rūsyje. Panaudojant Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas šis rūsys buvo rekonstruotas ir pritaikytas amatų centro veiklai. Dviejų aukštų su mansarda pastate vykdoma įvairi tradicinių amatų mokymo, etnokultūros papročių ir apeigų pažinimo bei kulinarinio paveldo degustavimo edukacinė veikla.

Jame, be kitų darbuotojų, šeimininkauja skulptoriaus žmona Daiva Vaškienė. Mediciną baigusi moteris, pasakoja, netikėtai buvusi pakviesta dirbti amatų centre ir negalinti tuo atsidžiaugti. Ypatingai malonia ausiai žemaitiška tarme ji geba „skaniai“ papasakoti apie krašto tradicijas, valgius, pademonstruoti senuosius prietaisus.

Ignoto Kuprio / 15min nuotr./Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre dirbanti D.Vaškienė.
Ignoto Kuprio / 15min nuotr./Platelių dvaro sodybos tradicinių amatų centre dirbanti D.Vaškienė.

Iš anksto susitarus amatų centre galima sudalyvauti blynų kepimo dirbtuvėse. Pernai moteris prikepė šimtus blynų, kuriuos taip mėgsta amatų centre besilankančios vaikų grupės. O D.Vaškienės kepti mieliniai blynai tiesiog tirpsta burnoje.

Sako, tokie pat gardūs ir ką tik jos pradedi kepti kruasanai. Moteris rengia edukacines veiklas, kurių metu moko kepti šių gardėsių.

Pasak D.Vaškienės, kruasanų tešla itin įnoringa, vis prašosi kočiojama ir nori pailsėti. Ir taip keletą kartų.

Ko gero, ne veltui iš Prancūzijos kilusių grafų Šuazelių virėjai buvo mokama papildoma dešimtinė vien už tai, kad ši gebėjo kepti šiuos gardėsius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius