Gilyn į dugną
Instruktažas apie ženklų kalbą po vandeniu, naro kostiumo rengimąsi, trasą, kuria plauksim, išklausytas. Mudvi, patyrusių narų vadinamos liptonais, rengiamės ir neriam.
Anksčiau atrodė, kad naro kostiumas – tai vienas vientisas drabužis. O rengiesi rengiesi ir pabaigos nėra. Pagrindinis kostiumas, liemenė, specialūs batai, tada visokie priedai. Svarmenys ant juosmens, kaukė ir kuprinė, kuri tarnauja kaip pripučiama liemenė, prie jos prikabintas ir oro balionas. Viską ant savęs susikrovęs, jautiesi apsunkęs: pingvino žingsniu ir kiek drebančiom rankom eini ant lieptelio prie ežero.
Vandeny tik paspjaudai į kaukę, kad nerasotų nuo temperatūrų skirtumo, pasitikrini, ar kvėpuojasi per vamzdelį su kandikliu ir neri. Už rankos paėmęs instruktorius tempia gilyn. Ateinančią valandą jis tampa artimiausiu žmogumi, kuriuo visiškai pasitiki, nuo kurio priklausai.
 |
| D. Kavaliauskaitės nuotr./Į Plattelių vandenį |
Dviese kitame pasaulyje. Jokios mistikos šituose žodžiuose nėra. Jautiesi kaip įsibrovėlis, neprisitaikėlis, keistai atrodantis ir kvėpuoti sugebantis tik per žarną, bet, grimztant gilyn, mintys apie save nebekankina. Ranka lieti ežero dugną, pažiūrėjęs aukštyn, pamatai pulką žuvų, glostai jas, arčiau priplaukęs, o jos nė nejuda – tarsi jau seniai to laukė, apžiūrinėji trasos objektus.
Visą kelionę ežere lydi garsas, kurį ir dabar prisiminęs girdi. Išpučiant orą į žarnelę, jis staigiai išeina į vandenį, susidaro oro burbulai. Kelionę vandeny lydi ir nuolatinis ausų užgulimas. Maždaug kas pusę minutės tenka jas prapūsti, nes kitaip pradeda skaudėti. Dėl nemokėjimo tinkamai prasipūsti ausų, viena man ilgą laiką buvo užgulusi, neriant giliau, pradėjo skaudėti. Todėl teko trumpam išnirti į paviršių.
Trasoje
Nardymas Plateliuose nebūtų toks įspūdingas, jei ne ežero dugne nardymo klubo įrengtos trasos. Ko gero, būtų įdomiau, jei per instruktažą būsimi nardytojai nebūtų supažindinami su trasa – kiekvienas daiktas taptų tam tikra staigmena. Nardydamas matai eglutes, kurias narai pasipuošia atėjus žiemos šventėms, medžius.
Taip pat guli padanga, kelios nuskendusios valtelės su „priedais“ – sena dujine plytele ar naru. Pamatęs dar vieną trasoje įtaisytą daiktą nejučia prisimeni taip ir nepatikrintą legendą, kad, jei nesi tikras ar sapnuoji, įsignybk į ranką arba pažvelk į veidrodį. Taip, veidrodis sugrąžina šiek tiek realybės šiame sapną primenančiame plaukime.
 |
| D. Kavaliauskaitės nuotr./Žemėlapis |
Smagi detalė yra kelio ženklas, perspėjantis apie tai, kad į kelią gali išbėgti briedis. Kadangi ženklas yra trasos pradžioje, jis pralinksmina ir maloniai nuteikia tolimesnei kelionei. Aišku, niekas neatstoja žuvų, kurios taip ramiai plaukioja aplink, nepaisydamos jokių kelio ženklų.
Grįžus į krantą
Maždaug po keturiasdešimties minučių, povandeninei kelionei baigusis, jausmas puikus, bet norisi grįžti atgal. Žmonės, laukiantys ant lieptelio ir, vos išnėrus, klausinėjantys, ką matei, ar patiko, atrodo kiek keistai. „Tiesiog panerkit“, – norisi pasakyti.
Stovėdamas ant kranto vėl jautiesi sunkus ir vėl nerangiai krypuoji rengtis. Nei koralų, nei ryškiaspalvių žuvų nematėm, bet neskaidri ežero žaluma ir lietuviški vandens gyviai yra lyg žavinga alternatyva daugumos žmonių mintyse kylančioms žodžio „nardymas“ asociacijoms. Nors šiltuose vandenyse, kur Egipte, Tailande ar Kuboje, panerti labai norėtųsi.
 |
| D. Kavaliauskaitės nuotr./Naro kostiumai |
Beje, tapome ir gelbėjimo operacijos liudininkėmis. Vos išnėrusios sužinojome, kad visai neseniai dingo narus į ežerą kateriu plukdęs vyras. Po kurio laiko kateris parlėkė į krantą be žmogaus. Narai išplaukė į paiešką. Po mažiau nei valandos jis buvo surastas gyvas. Speciali gelbėjimosi liemenė – į viršų iššokantis plūduras, padėjo vyrui būti matomam ir nesunkiai randamam ežere.
Nardymu domisi iš užsienio grįžę lietuviai
Prie Platelių įsikūrusio nardymo centro vadovas Arūnas Vainora pasakojo, kad susidomėjimo nardymu banga laikytini 2007 – 2008 metai. Tuomet, palyginus su 2012 metais, susidomėjimas buvo 50 – 60% didesnis.
„Žinoma, galima pasidžiaugti, nors ir vasara šiemet tikrai vėsi, susidomėjimas išlieka ir yra didesnis negu praėjusiais metais“,- sakė A.Vainora. Anot jo, didžiąją dalį nardymo kursuose dalyvaujančių ir licencijas siekiančių gauti narų, sudaro emigrantai, trumpam grįžę į Lietuvą. Kita nemaža grupė – žmonės, kurie planuoja važiuoti į užsienį ir dirbti nardymo centruose. Dar kiti – vandens sporto mėgėjai.
 |
| D. Kavaliauskaitės nuotr./Platelių ežeras |
Noriu būti naru. Ko reikia?
Kad galėtų nardyti su kitais licencijuotais narais be instruktoriaus, žmogus turi baigti specialius nardymo kursus. „Padi“ nardymo kursų sistema pripažįstama visame pasaulyje, tad pabaigus kursus Lietuvoje, bus galima nardyti bet kur – kad ir Tailande. Pirmiesiems lygmenims užtenka poros dienų. Pirmasis kursas – Open water diver. Šį kursą, susidedantį iš 5 teorinių užsiėmimų ir 4 nėrimų galima baigti per vieną savaitgalį. Maksimalus gylis atvirų vandenų nardytojui yra apribojamas iki 18 metrų.
Kitas lygmuo Advanced open water diver. Šių kursų metu narai mokomi naudotis kompasu, atlieka du privalomus nėrimus – giluminį ir navigacinį bei renkasi vieną iš specializuotų nėrimų, pavyzdžiui, naktinį nėrimą, fotonėrimą, srovėje ar ekskursiją po paskendusius laivus. Šie kursai suteikia galimybę nardyti iki 40 metrų gylyje.
Paskui žmogus gali tapti Rescue Diver, vėliau įgyti ir Divemaster bei Master Scuba diver nardymo kategorijas. Kuo aukštesnė kategorija, tuo giliau gali nerti ir prisiimti didesnę atsakomybę nėrimo metu. Pavyzdžiui, ne tik už save, bet ir už kitus kolegas.
Piniginę kursai paplonina 600 – 1000 litų. Kainos ir visame pasaulyje, ir Lietuvos nardymo centruose skirtingos. Tiesa, Plateliuose nėrimas su instruktoriumi vienam asmeniui atsieis 150 litų. Pasiteiravome ir kiek kainuoja naro apranga su reikalinga įranga. Atsakymas – nuo 3 tūkst. litų. Galbūt kainos pasirodys nemenkos, tačiau patirti įspūdžiai bent kuriam laikui pakeičia ištuštėjusią piniginę. O ir vandens liga užsikrėsti visai smagu.
