Dabar populiaru
Publikuota: 2020 gegužės 23d. 17:15

Žardės piliakalnis: Klaipėdos miestas ne tvarko, o griauna

Žardės piliakalnis
Deniso Nikitenkos nuotr. / Žardės piliakalnis

Septyniolika metų Klaipėdos miesto savivaldybė nesugeba pritaikyti lankymui vos dviejų mieste esančių Žardės ir Purmalių piliakalnių. Maža to, su šios institucijos darbuotojų palaiminimu šalinant vėjovartas traktoriumi išvažinėti ir taip jau nuo erozijos nykstantys Žardės piliakalnio šlaitai.

Paveldosaugininkai daugybę metų kovoja su vandalais, kurie niokoja piliakalnio šlaitus važinėdami ant jų keturračiais, tačiau nemato, kai Savivaldybė išduoda leidimus važiuoti ant piliakalnio su traktoriumi“, – piktinosi kuršių genties istorijos, rekonstrukcijos ir kultūros populiarinimo klubo „Pilsots“ atstovas, kraštotyrininkas Denisas Nikitenka.

Neseniai apsilankęs piliakalnyje vyras iš karto pastebėjo ryškias provėžas ir nupjautus medžius. „Matyt, vykdyta kažkokia ūkinė veikla, susijusi su minimalia tvarkyba šalinant audros padarinius.

Deniso Nikitenkos nuotr./Žardės piliakalnis
Deniso Nikitenkos nuotr./Žardės piliakalnis

Medžiai nupjauti, bet juos išgabenant pasielgta brutaliai: sunkiąja technika tiesiog užvažiuota ant piliakalnio aikštelės taip smarkiai apgadinant gynybinų įtvirtinimų – griovių bei pylimų likučius, kurie ir taip yra vargani, vis niokojami vandalų“, – piktinosi pašnekovas.

Lengviausia technika – traktorius?

Klaipėdos savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo vyr. specialistė Edita Valiūnienė patvirtino, kad Žardės piliakalnyje buvo pašalinti vėtros išvartyti medžiai, kuriuos Miesto tvarkymo skyriaus nurodymu pašalino šiuos darbus atliekantis rangovas UAB „Klaipėdos želdiniai“.

„Žardės piliakalnyje po audros buvo 16 išverstų medžių (vėjovartų), prilaužyta šakų. Vėjovartoms šalinti nereikalingi Aplinkosaugos skyriaus leidimai. Rangovui buvo duotas nurodymas sutvarkyti vėjovartas.

Atsižvelgdama į teritorijos statusą ir siekdama kuo mažiau paveikti aplinką UAB „Klaipėdos želdiniai“ naudojo lengviausią turimą techniką: traktorių ir autobokštelį“, – sakė Savivaldybės specialistė.

Pinigų ir vėl nėra

Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška, įvertinęs situaciją, konstatavo, kad padėtis nėra grėsminga ir didelės žalos padaryta nebuvo.

Deniso Nikitenkos nuotr./Žardės piliakalnis
Deniso Nikitenkos nuotr./Žardės piliakalnis

Paklaustas, gal vėjovartų šalinimas yra jau pirmieji Žardės piliakalnio tvarkybos darbai, paveldosaugininkas atsakė: „Deja, ne. Žardės ir Purmalių piliakalnių tvarkybos darbai vėl atidėti. O dar parėjusiais metais jiems skirtos lėšos – 200 tūkst. Eur – perskirstytos kitiems pabrangusiems projektams.“

Pikčiausia, anot pašnekovo, tai, kad pinigai, skirti Žardės piliakalnio aplinkai tvarkyti, atimti tada, kai buvo pagaliau išspręstas trejus metus užsitęsęs ginčas su Kultūros paveldo departamentu.

Anot paveldosaugininko, Purmalių ir Žardės piliakalnių pritaikymas lankymui ir turizmo plėtrai yra strateginiame trimečiame Savivaldybės plane, tik vėl nukeltas į trečiuosius metus, ir taip daroma jau daugybę metų.

Priminsime, kad Purmalių piliakalnio sutvarkymo techninį projektą miestas buvo parengęs dar 2003 metais, o Žardės – 2005-2006 m. Tačiau užgriuvus krizei tie projektai sustojo.

Kai pagaliau atsirado pinigų piliakalniams tvarkyti, procesą sustabdė Kultūros paveldo departamentas (KPD).

Mat projektai per 10 metų paseno, nebeatitiko pasikeitusių teisės aktų. Biurokratinis ginčas tarp Klaipėdos miesto Savivaldybės, Kultūros paveldo departamento ir Nacionalinės žemės tarnybos, anot V. Juškos, tęsėsi 2-3 metus.

„Žardės piliakalnio tvarkybos darbų planą sudarė dvi dalys: piliakalnio šlaitų sutvirtinimo ir jo aplinkos sutvarkymo bei pritaikymo lankyti darbai.

Ginčas su KPD buvo išspręstas tik tada, kai mes atsisakėme projekto dalies, pagal kurią turėjo būti tvarkomas pats piliakalnis. Projekte liko tik aplinkos tvarkymo darbai, tačiau, kai kompromisas buvo pasiektas, neliko pinigų“, – dėstė V.Juška.

Prioritetai stebina

„Autentiškam baltiškajam Klaipėdos paveldui miestas neranda 200 tūkst. Eur, tačiau pandemijos metu svaičioja apie butaforinio Klaipėdos pilies bokšto atstatymą, kuris kainuos apie 1,5 mln. Eur, iš kurių 750 tūkst. būtų miesto biudžeto lėšos“, – Klaipėdos miesto prioritetais stebėjosi kraštotyrininkas D.Nikitenka.

Pašnekovas pažymėjo, kad pilies bokštas kaip apžvalginė aikštelė dubliuos kito Klaipėdos senamiestyje planuojamo atstatyti valstybinės reikšmės objekto – Šv. Jono bažnyčios – bokšto funkciją.

„Labai liūdna ir pikta, kai miestas skaičiuoja, jog butaforinis (nes bus statomas iš metalo konstrukcijų, o ne atstatomas toks, koks buvo) bokštas sukurs pridėtinę vertę, tačiau neįžvelgia vertės aktualizuoti Žardę, kuri buvo pagrindinė vikingų laikotarpio prekybos centro (tripolio) pilis su gyvenvietėmis ir gamybos, amatų zonomis“, – nusivylimo neslėpė klubo „Pilsots“ atstovas.

Vakarų ekspresas
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Ypatingos

17:02
04:35

Metas rinktis

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis

Video

02:56
01:51
02:01

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje