Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 13d. 11:52

Žolinės savaitgaliui: 33 neatrastos Lietuvos bažnyčios ir vienuolynai bei renginių kalendorius

Dvasinių patyrimų keliu
Dvasinių patyrimų keliu

Bažnyčia, kurioje melsdavosi Barbora Radvilaitė, Mažasis Lietuvos Vatikanas su penkių vienuolynų žiedu, medinė Vilniaus katedros kopija, povandeninis kryžius, dviračių maršrutas bažnyčių taku ar net apsauginių kaukių gamyba bažnyčios muziejuje. Žolinės savaitgaliui nacionalinė turizmo skatinimo agentūra „Keliauk Lietuvoje“ siūlo ne tik susiplanuoti žolynų šventinimą tradiciniuose atlaiduose, bet ir dvasinių patyrimų kelionę po neatrastas sakralias vietas šalies regionuose.

„Dvasinėms kelionėms visai nebūtina važiuoti kažkur toli. Kartais užtenka pažvelgti į mus supančią aplinką naujomis akimis. Bet kaip tai padaryti? Šv. Kryžiaus Jonas sako, kad kelias kuriasi bekeliaujant. Net vietinės kelionės gali ne tik mums praverti duris į neatrastas Lietuvos vietoves ir jos žmones, bet ir mūsų pačių dar neatrastus sielos ir širdies kampelius“, – keliauti kitaip linki ir kunigas Algirdas Toliatas.

Tarp atrinktų 33 stotelių – mažiau žinomos šventovių ir kitų religinių vietų istorijos, kurios pristatomos pranešime spaudai:

Pastatyta be vinių. Palūšės Šv. Juozapo medinė bažnyčia (Ignalinos r.)

Birutės Simanavičienės nuotr./Palūšės bažnyčia
Birutės Simanavičienės nuotr./Palūšės bažnyčia

Ežerų apsuptyje XVIII a. viduryje iškilusią medinę bažnyčią su vienintele Lietuvoje aštuonkampe varpine tikrai matė kiekvienas – kadaise ji puošė popierinį 1 lito banknotą. Ji garsėja tuo, kad, sakoma, buvo statyta tik su kirviu, nenaudojant vinių. Itin svetingi užrašai virš šios bažnyčios durų: „Įženk geras“ ir „Išeik geresnis“. Daugiau apie bažnyčią čia.

Kryžius Platelių ežero dugne (Plungės r.)

Gedimino Mažeikos nuotr./Platelių ežeras
Gedimino Mažeikos nuotr./Platelių ežeras

Platelių ežero viduryje, ant vadinamosios Kryžavonės kalvos keliolikos metrų gylyje, stovi Kretingos pranciškonų vienuolių palaimintas kryžius. Jį pamatyti galima pasirinkus vieną iš nardymo centro siūlomų maršrutų. Pasak kryžių po vandeniu 2005 m. nuleidusių brolių pranciškonų, taip jie tiesiogiai interpretavo Popiežius Jono Pauliaus II žodžius, jog norint atrasti kryžiaus esmę reikia irtis į gelmę. Daugiau informacijos čia.

Kur ilsisi mumijos. Liškiavos vienuolynas (Varėnos r.)

Laimono Ciūnio/Some Agency nuotr./Liškiavos vienuolynas
Laimono Ciūnio/Some Agency nuotr./Liškiavos vienuolynas

Ypatingą Dzūkijos vietą, ieškantiems dvasinių patirčių, galima pasiekti plaukiant Nemunu iš Druskininkų. Ant stataus Nemuno kranto iškilęs Liškiavos bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis yra XVII-XVIII a. architektūros paminklas. 1990–1997 m. Liškiavos Švč. Trejybės bažnyčia buvo restauruota, o jos požemiuose įrengtas muziejus su mumifikuotais dominikonų vienuolių palaikais. Įdomu, kad bažnyčioje yra išlikę XIX a. vargonai, kuriais grojo žymaus kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio tėvas Konstantinas Čiurlionis. Daugiau apie vienuolyną čia.

Įkvėpta Romos. Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (Kaišiadorių r.)

Sauliaus Jankausko nuotr./Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia
Sauliaus Jankausko nuotr./Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia

XIX a. pradžios apskrita kupolinė Kalvių Šv. Antano Paduviečio bažnyčia – viena iš dviejų rotondinio tipo bažnyčių Lietuvoje. Antroji stovi Sudervėje. Šios bažnyčios sukurtos sekant romėniškųjų rotondų pavyzdžiu. Mūrinės Kalvių bažnyčios statybas finansavo Tomas ir Juzefa Vavžeckiai, tačiau architektas nėra žinomas. 1806 m. pašventintas pastatas ne kartą yra nukentėjęs nuo įvairių gamtos stichijų. Plačiau – čia.

Šalia vienų iš seniausių kapinių Lietuvoje. Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčia (Plungės r.)

Plungės TIC nuotr./Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčia (Plungės r.)
Plungės TIC nuotr./Beržoro Šv. Stanislovo bažnyčia (Plungės r.)

XV a. gatviniame bažnytkaimyje yra du svarbiausi kultūriniai religiniai objektai – Šv. Stanislovo bažnyčios pastatų kompleksas (Šv. Stanislovo bažnyčia, varpinė ir koplyčia) bei 14 Kryžiaus kelio koplyčių. Pasakojama, kad vienas piemuo medžio viršuje pamatęs švč. Mergelės Marijos paveikslą. Kunigai jį nukėlė ir išvežė į Platelių bažnyčią, tačiau paveikslas dingo ir atsirado toje pačioje vietoje medyje, tad, pasak legendos, ten nuspręsta pastatyti naują bažnyčią, kurioje paveikslas kabėtų. Senosios Platelių parapijos kapinės šventoriuje laikomos vienomis seniausių kapinių Lietuvoje. Daugiau skaitykite čia.

Altorius iš medžių šakų. Girdiškės Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčia (Šilalės r.)

Rimos Norvilienės nuotr./Girdiškės bažnyčios ąžuolinis altorius
Rimos Norvilienės nuotr./Girdiškės bažnyčios ąžuolinis altorius

Galbūt laikus, kai žemaičiai garbino ąžuolus, primena XIX a. pabaigoje iškilusios Švč. Mergelės Marijos Snieginės bažnyčios altoriai. Originalūs šoniniai altoriai laikomi didžiausia Girdiškės įžymybe. Juos apie 1928 m. sukūrė čia kunigavęs Kazimieras Andriukaitis. Altoriai sukomponuoti iš nužievintų ąžuolų kamienų ir šakų, kurios persipindamos atkartoja gotikinės architektūros ritmą. Plačiau – čia.

Liturginis indas iš kulkų. Gojaus Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčia (Trakų r.)

Trakų turizmo informacijos centro nuotr./Gojaus Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčia
Trakų turizmo informacijos centro nuotr./Gojaus Dievo Motinos Ligonių Sveikatos koplyčia

Į Gojaus kaime esančią Švč. Mergelės Marijos Ligonių Sveikatos koplyčią piligrimai atvyksta ne tik pasimelsti, bet ir apžiūrėti joje saugomų relikvijų. Vienas svarbiausių koplyčios turtų – stebuklingas Dievo Motinos Ligonių Sveikatos paveikslas. Tai pat Gojaus koplyčioje saugomas išskirtinis relikvijorius – monstrancija, kuri buvo pagaminta iš Austrijos, Prūsijos bei Rusijos kareivių kūnų išimtų kulkų! Daugiau – čia.

Visos 33 dvasinių patyrimų stotelės skelbiamos čia.

Dėl šventovių lankymo ir pamaldų laiko – pasiteirauti iš anksto.

„Keliauk Lietuvoje“ kartu su turizmo informacijos centrais sudarė ir Žolinės atlaidų bei renginių kalendorių. Eidami į renginius nepamirškite apsaugos priemonių ir atstumo laikymosi.

Atlaidai ir iškilmės:

  • Rugpjūčio 14–22 d. – Žolinės atlaidai Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijos bažnyčioje Pivašiūnuose (Alytaus r.). Daugiau informacijos čia.

  • Rugpjūčio 14–21 d. – Didieji Žolinės atlaidai Šv. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikoje Krekenavoje (Panevėžio r.) – rugpjūčio 14–21 d. Daugiau informacijos čia.

  • Rugpjūčio 15 d. – Žolinės atlaidai Pažaislio vienuolyno šventoriuje. Šv. Mišios ir klasikinės muzikos koncertas (koncertuos Kauno valstybinis choras, dirigentas – Petras Bingelis). Daugiau informacijos čia.

  • Rugpjūčio 15 d. – Žolinės iškilmė Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikoje ir koncertas Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų iškilmei „Ave Maria. Ave Maris stella“. Daugiau informacijos čia.

  • Rugpjūčio 15 d. – Žolinės iškilmė Trakų Švč. Mergelės Marijos Bazilikoje. 11 val. nuo bazilikos jau dešimtus metus iš eilės pajudės iškilminga Žolinės procesija. Procesija keliaus Trakų miesto gatvėmis, joje bus nešamas žmonių suneštų gėlių žiedlapiais išpuoštas Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos paveikslas. Daugiau informacijos čia.

  • Rugpjūčio 15-16 d. – Žolinės atlaidai vyks Raseinių Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventovėje. Po Šv. Mišių vyks koncertas, bus galimybė dalyvauti ekskursijoje po bažnyčią ir praleisti vakarą žiūrint filmą „Pakūta mano meilė“. Daugiau informacijos čia.

  • Rugpjūčio 15 d. – Didieji Žolinės atlaidai Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Daugiau informacijos čia.

Kiti renginiai:

  • Rugpjūčio 15 d. – Žolinės šventė Lietuvos Liaudies Buities Muziejuje Rumšiškėse (Kaišiadorių r.). Šv. Mišios etnografinio miestelio bažnyčioje, eisena į Aukštaitijos kaimą, kuriame lauks šventinis kermošius, įvairios edukacinės programos, kaimo jaunimo žaidimai, įvairių žolelių arbatos ragavimai, tradicinių Žolinės puokščių paroda, muzikantai ir gausybė kitų pramogų. Daugiau informacijos čia.

  • Rugpjūčio 15 d. – Trakų Karaimų saloje vyks Kopūstinės kermošius su dainomis, žolynų puokščių kompozicijomis, būrimais ir gaspadinės kopūstiene. Daugiau informacijos čia.

  • Rugpjūčio 15 d. – Žolinės šventė Šiaulių Universiteto Botanikos sode su koncertais, augalų parodomis, kermošiumi ir liaudies vakarone su Žolinės apeigomis, šokinėjimu ant šieno ir kt. Daugiau informacijos čia.

  • Rugpjūčio 15 d. – Žolinių maratonas Vilniaus Vingio parke. Daugiau informacijos čia.

  • Rugpjūčio 15 d. – Žolinių širdis iš ledo ir menininkės Nomedos Marčėnaitės vaistažolių piešiniai Jūratės ir Kastyčio aikštėje Palangoje. Daugiau informacijos čia.

Dėl Žolinės atlaidų ir renginių kitose vietovėse pasiteirauti turizmo informacijos centruose.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Interviu
Debiutas
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje