Pažinus lietuvaičiams šią nuostabią šalį iš arčiau, šie mitai pradėjo bliūkšti kaip paskubomis sustumdyti kortų nameliai. Savaime suprantama – ir kainos. Nors ir dabar kelionių agentūrose jos lieka sunkiai įkandamos eilinio keliautojo kišenei. Ne kiekvienas gali lengva ranka atidėti 5-6 tūkstančius litų, neskaičiuojant papildomų kelionės išlaidų, galinčių siekti iki poros tūkstančių litų.. Siūlomų turistinių objektų sąrašas irgi dažniausiai nepasižymi originalumu: Pekinas, Didžioji Kinų siena ir Terakotinių statulų armijos apžiūra. Neblogai, bet...
Todėl pasaulyje vis populiaresnis tampa taip vadinamas „bekpekerių" – keliautojų, besirenkančių laisvai pasirenkamą turistinį maršrutą-judėjimas. Pabandykime tapti vienu iš jų, patikinu-nenusivilsite.
Dairytis Kinijos pusėn, be abejo, reikia pradėti iš anksto – nuo kelionės bilietų. Kuo anksčiau apsispręsite – tuo daugiau pavyks sutaupyti jų sąskaita. Lietuviams bene pigiausias variantas – bilietai Ryga-Pekinas-Ryga. Be didelių pastangų puslapyje „avia.lt" suradau pasiūlymą už 1699 litus, tačiau labiau patyrę kelionių vilkai nesižavi ir tuo – iš anksto pradėjus ieškoti specialių pasiūlymų, šią sumą be vargo galima sumažinti dar mažiausiai trim šimtais litų.
Jeigu Kinijoje atsidūrėte pirmąsyk, be abejo, būtų neatleistina nuodėmė nepasigėrėti vienu iš pasaulinių megapolių – Pekinu. Skirkite tam mažiausiai trejetą-ketvertą dienų, nes neaišku, ar likimas kada nors dar sykį padovanos jums tokią dėkingą progą susipažinti su šiuo nuostabiu ir paslaptingu miestu. Pasakoti apie Pekiną galima labai daug, bet palikime tai išsamiems kelionių vadovams, iš kurių pirmenybę atiduočiau garsiesiems „Lonely planet". Iš kitos pusės-jų pačiomis įvairiausiomis kalbomis pakankamai pigiai galima rasti bet kurioje turistų lankomoje Kinijos sostinės vietoje. Ir kadangi tai-ne šios apžvalgos tema-grožėtis ir pasakoti apie Pekino stebuklus palikime kitiems.
Kai pabos žmonių knibždėlynas Pekine, turistinių grupių keliamas šurmulys, tikrai verta apsilankyti ten, kur suvoksite tikrąjį Kinijos grožį ir išskirtinumą – Sičuanio provinciją. Į jos sostinę Čendu (Chengdu) pigiausiai ir įdomiausiai, gėrintis nuostabiu Kinijos landšaftu, nukakti patogiu traukiniu, išvykstančiu šešis kartus per parą iš Pekino Vakarų stoties. Po 25 valandų tikrai neprailgstančios kelionės, kuri Jums priklausomai nuo pasirinkto kelionės paketo kainuos nuo 52 iki 104 JAV dolerių, išlipsite Šičuanio provincijos sostinėje. Čendu netgi Kinijos mastu su savo 11 milijonų gyventojų laikoma pakankamai dideliu miestu, beje, dėl savo turtingos istorinės praeities kartais vadinama mažuoju Pekinu. Todėl bent jau iš pradžių patartina pasinaudoti taksi paslaugomis. Įsodinimo mokestis – 5 juaniai, kelionė gali kainuoti dar apie 20 juanių (vienas juanis – maždaug 37 lietuviški centai). Suprantama, kaip išeities tašku pasinaudojant šia informacija, vis tik dar prieš sėdant į taksį, vertėtų iš anksto pasidomėti paslaugos kaina. Viešbučiai Kinijoje nebrangūs, panaršius internete, nakvynę galima rasti ir už porą dešimčių litų, tačiau jei norite gerai pailsėti, ir čia reikėtų turėti saiką. Neblogas pasirinkimas – miesto centre esantis trijų žvaigždučių viešbutis „Honey Business Hotel", kuriame apsigyvenimas parai kainuoja apie 75 litus.
 |
| J. Bražionytės nuotr./Eismas Kinijos didmiestyje |
Kam imponuoja kinietiška virtuvė, tas čia jausis kaip rojuje. Sičuanio virtuvė-viena iš Kinijos kulinarinio paveldo viršūnių, kurios pagrindas – aštraus skonio patiekalai. Beveik kiekvienas patiekalas pagardintas gausybe aštrių prieskonių, tarp kurių būtinai privalo būti ir specifinio skonio Sičuanio pipiras. Kiekviename restorane Jums pateiks keptą viščiuką su riešutais, pagardintą gunbao čili, aštrų sojos sūrį, jautieną aštrioje sriuboje.
Čendu verta nusipirkti ir išskirtinių vietiniu suvenyrų. Originaliausi, daugiau niekur nesutinkami – fajanso gaminiai, padengti bambuku. Tokiu būdu pagamintos mažos vazelės kainuoja nuo 30 iki 50 juanių, didelės – nuo 500 iki 600 juanių. Didžiausias rankų darbo suvenyrų pasirinkimas yra turguje šalia netoli miesto centro esančios Cinjan šventyklos. Vakarais antikvariato turgelis, skirtas specialiai užsienio turistams, atsidaro Ženmin Nan Lu gatveje, prieš „Dzinciano“ viešbutį. Ten galima rasti labai vertingų medžio drožybos ir kaligrafijos gaminių. Tas, kuriam prie širdies Tibetas, iš ten atvežtų meno kūrinių gali rasti prekyvietėje prieš Uhou šventyklą, esančią miesto pietvakarinėje dalyje.
Būnant Čendu, būtinai verta aplankyti šiaurinėje miesto dalyje esančią vieną gražiausių Kinijoje Venšu vienuolyną – pagrindinė Dzen-budizmo šventyklą, baigtą statyti 1691 metais. Patys įdomiausi – jose esantis Baltasis Nefritinis Buda ir Tūkstančio Budų pagoda, kuriuos supa nuostabūs drožiniai iš akmens. Apžiūrėjus šventyklą, paprastai visi apsilanko gretimai esančioje didžiausioje ir turtingiausioje pasirinkimu visame Čendu arbatinėje, kurioje neskubėdamas gali paragauti dešimčių arbatos rūšių, o išalkus – paragauti patiekalų iš sojos varškės „tofu" šalimais įsikūrusiame vegetariškų patiekalų restorane.
Kas nors kiek domisi budizmu, nepraleis progos apsilankyti šventąjį Emeišan kalną, aplink kurį išsidėstę daugybę budistų vienuolynų. Iš Čendu centro kas 15 minučių į Emeišaną ir kitą budizmo šventovę – Lešaną – važiuoja autobusai. Bilietas, priklausomai nuo jo klasės, kainuoja nuo 20 iki 38 juanių. Žymiai brangesnis pats lankytojo bilietas, kurio kaina 120 juanių. Be to, į kai kuriuos vienuolynus iš 30 čia esančių galima įeiti tik už papildomą mokestį. Beje, pirmasis vienuolynas šioje vietoje įsikūrė dar pirmajame amžiuje...
Vienuolynuose galima ir pavalgyti, kai kuriuose – ir apsinakvoti, nes norintiems išsamiau apžiūrėti šventojo kalno apylinkės šešių-septynių valandų tikrai nepakaks – tam teks paaukoti keletą dienų. Nakvyne vienuolyne kainuoja 50 juanių, na ir suprantama, egzotika, už kuria mokėti nereikia. Palyginimui-greta esančiuose nakvynės namuose-šešis kartus brangiau. Čia išsiruošus nereikėtų pamiršti mažos, bet reikšmingos detalės – pasirūpinkite pakankamu saldėsiu kiekiu, nes kitaip sunku bus atsiginti įžūliai lankytojus terorizuojančių beždžionėlių. Gi vietos prekiautojų čia įkyriai peršami sausainukai gali gerokai paploninti jūsų kišenės.
O tiems, kuriems budizmas neimponuoja, už tą pačią kelionės sumą vis tik vertėtų aplankyti senovinį Lešanio miestą, esanti už 140 kilometrų, į kurį žvelgia gigantiška 70 metrų aukščio Didžiojo Budos skulptūra. Ne mažiau įspūdingas ir jos plotis – Budos pečių ilgis sudaro daugiau kaip 20 metrų. Meistrai skulptūrą virš upės stūksančioje uoloje nepailsdami kalė daugiau nei 90 metų... Tad nieko stebėtino , kad tiek Emeišano kalnas, tiek Lešano Didysis Buda Junesco pripažinti Pasauliniu kultūros paveldu.
Pasigrožėjus budizmo paminklais, savo laikas suplanuotinas taip, kad vakare galima būtų suskubti į pasaulyje analogo neturinčios Sičuano operos spektaklį. Vienas iš jos išskirtinių bruožų- artistas žaibiškai keičia veidą slepiančias kaukės. Ir dar – kelerius šimtus metų skaičiuojančios operos spektakliai prasideda vienu ir tuo pačiu metu, lygiai 20 valandą, o bilietai kainuoja dvigubai pigiau, nei už panašų reginį sumokėtumėte Pekine.
Vis tik daugiausia tiek vietinių, tiek užsienio turistų į Čendu sutraukia maždaug už 10 kilometrų nuo miesto esantis Kinijos nacionalinis pandų tyrimo ir veisimo Centras . Nuo Šiaurinės autobusų stoties einantis maršrutinis autobusas ten nugabena už porą juanių , tuo tarpu už bilietą į Centrą, kur porą dešimčių pandų, lankytojų džiaugsmui, gyvena beveik natūraliomis sąlygomis, teks pakloti visą 30. Flegmatiškas ir tuo pačiu labai žaismingas, visą laiką bambuką žiaumojančias žolėdes meškutės galima išvysti iš visai arti – dešimties ar net penkių metrų atstumo. Norint jas pamatyti visame gražume, reikia pasistengti atvykti kuo anksčiau – jau apie 10-11 valandą pasisotinusios pandos nupėdina miegoti iki sekančio rytmečio. Pandos – Kinijos nacionalinė vertybė, už jos sumedžiojimą gresia mirties bausmę. Žymiausi pasaulio zooparkai bando pandas nuomoti. Jei, žinoma, nuo to jų neatbaido metinis mokestis-vienas milijonas dolerių. Nei daugiau,nei mažiau...
Norint išsamiau susipažinti su Sinčuanio provincija, ir turint daugiau laisvo laiko, vertėtų autobusu (invidualiai ar su vietos turistiniu biuru) išsiruošti į šiaurę, kur kelias atves jus iki Cinlinio kalnų. Čia išsidriekęs vienas iš žinomiausių Kinijos turistinių objektų – Cziudžangou nacionalinis parkas. Tarp kalnų išsidriekę žmogaus rankos nesudarkyti miškai, tarp kurių išsimetę ežerai ir upeliai, krentantys nuo įstabaus grožio krioklių. Vanduo čia gausiai prisotintas kalcio, kuris vandenį nuspalvina nenusakomą mėlio spalva ir suteikia jam krištolo skaidrumą. Po parką galima keliauti specialiais turistiniais takais. Galima maždaug už 100 dolerių [priklauso nuo paklausos ir jūsų komercinių sugebėjimų] suderėti keturių dienų ekskursiją žirgais. Jums beliks tik gerėtis peizažais-palydovai pasirūpins bagažu, nakvyne, karštu ir sočiu valgiu.
Nemažai užsieniečių, kuriems imponuoja Tibeto kultūra, bet negali gauti leidimo aplankyti patį Tibetą, specialiai vyksta į Sičiuanio provinciją. Nuvažiavus pro Čendu einančia 318 trasa maždaug 360 kilometrų, jūs atvyksite į Kandino miestą, išsidriekusį aukštikalnėje 2560 metrų virš jūros lygio. Kadaise Kandinas buvo nedidukės tibetiečių karalystės sostine. Čia baigiasi kiniečių ir prasideda Tibeto civilizacija. Keliai čia labai prasti, todėl norėdami susipažinti su tibetiečių buitimi ir šventovėmis, pasinerti į mums sunkiai suvokiamą pasaulį, turite būti pasirengę paaukoti bent 4 dienas. O ekstremalesnių pojūčių mėgėjai vėlgi gali šį malonumą pratęsti – Kandine ar dar atokiau esančiame Litano miestelyje išsinuomoti žirgus ir palydovus ir taip pakeliauti po šį mažai civilizacijos liestą kraštą, tartum grįžtant kelis šimtmečius atgal. Iš anksto objektyviai įvertinant savo sveikatos būklę.
Beje, čia pramogų gali rasti ir žiemos sporto mėgėjai. 95 kilometrai nuo Čendu išsidėstęs vienas garsiausių Kinijoje kalnų slidinėjimo kurortas Xiling. 5364 metrų aukščio Daksuetango viršukalnė, apaugusi tankiais miškais, visus metus vilioja nuostabiu sniego apklotu. Slidinėjimo trasos driekiasi 2200-2400 metrų aukštyje. Slidinėjimo sezonas čia atidarytas nuo lapkričio iki kovo mėnesio – tada sniego paklotas yra ne mažiau kaip 60 centimetrų. Kelione iš Čendu iki kurorto reisiniu autobusu trunka apie dvi valandas, vienos dienos kaina – apie 75 JAV dolerius.
Taigi, drąsiau į pasimatymą su nuostabiosiomis Kinijos pandomis!!!
