-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Konkursas „Svajonių komandiruotė“: Viskas apie Gruziją

Ne per seniausiai Lietuva iš naujo atrado kiek primirštus brolystės ryšius su sena gera sovietinio bloko bičiule Gruzija. Galbūt to priežastis banaliai eurovizinė; gal, ypač mums, prieš dvi dešimtis metų patiems patyrusiems Rusijos agresiją, ta priežastis skausmingai pažįstama dėl 2008-ųjų karo, gal dėl to „kalti“ nauji, nebrangūs skrydžiai. Kad ir kokios būtų priežastys, fakto paneigti neišeis – Gruzija vis labiau populiarėja tarp lietuvių.
Ushguli miestelis
Ushguli miestelis / E.Bruzgės nuotr.

Iš principo Gruzija vis dar yra besivystanti šalis. Situacija joje dabar primena maždaug 1996-1997 metus Lietuvoje, kai iš principo visko jau yra, bet paprastam žmogui tas „viskas“ yra dar sunkiai pasiekiamas. Šalyje siaučia didelė bedarbystė – negaliu pateikti oficialių duomenų, bet visi sutikti gruzinai kalbėjo apie tuos pačius skaičius: nuo 70 iki 80 proc. gruzinų neturi darbo, arba verčiasi neoficialiai. Visa tai įtakoja situaciją šalyje – turistai labai laukiami, nes didelė dalis dirbančiųjų sukasi būtent turizmo srityje. Susikalbėt lietuviams ten juokų darbas, nes rusiškai šneka beveik visi, nemaža dalis šneka ir angliškai.

E.Bruzgės nuotr./Tsminda Sameba
E.Bruzgės nuotr./Tsminda Sameba

Legendinis gruziniškas svetingumas taip pat nedingo, ir Gruzijoje tikrai visada laisvai liesis vynas bei nuo maisto lūš stalai. O ir lietuvius ten tikrai myli ir gerbia.

Gruzija yra nedidelė šalis, vos 5000 kv. kilometrų didesnė už Lietuvą. Oficialiai šalyje gyvena apie 4,5 milijono žmonių, tačiau neoficialiai šalis serga ta pačia liga, kaip ir Lietuva, kuri oficialiai irgi turi 3,5 milijono, bet prasidėjus realiam gyventojų surašymui, valdžiai reikia gudrauti ir „pritempinėti skaičius“, kad kaip nors galėtų užsidėti pliusiuką, jog mūsų – dar vis trys milijonai.

E.Bruzgės nuotr./Ananuri kompleksas
E.Bruzgės nuotr./Ananuri kompleksas

Šalyje labai didelė diferenciacija tarp didžiausių miestų: be konkurencijos didžiausias miestas yra sostinė Tiblisis, kuriame oficialiai gyvena 1,1 milijono gyventojų (sakoma, kad neoficialiai skaičius artėja prie 2 milijonų ribos), o tuo tarpu antrame pagal dydį Kutaisio mieste gyvena nepilni 200 000. Be šių dviejų kiti didesni Gruzijos miestai yra Batumis bei Zugdidis, o likę yra labiau miesteliai ar išvis tik dideli kaimai – štai pavyzdžiui Svanetijos regiono sostinėje Mestia tegyvena 3000 žmonių;  Kakheti Gruzijos vyndarystės regiono sostinėje Telavyje – 22 000 žmonių, ir panašiai.

Kartu su Tibilisiu labiausiai augantis ir besiplečiantis miestas šiuo metu yra Batumis: iš principo visi laisvi Gruzijos pinigai dabar investuojami šiame mieste – su tikslu skatinti ir populiarinti turizmą. Daugiausiai statybų dabar vyksta būtent šiame mieste, kuris tuo pačiu yra ir bene pagrindinis turistų, ypač rusų ir ukrainiečių, traukos centras šalyje.

Pati Gruzija susideda iš 12 istorinių regionų, kurių kiekvienas turi savo autentiškus rūbus, tradicijas, patiekalus ir netgi šokius. Planuojant kelionę, šiek tiek susižinoti apie juos nepakenks, nes iš principo galima užsidirbti nemažai pagarbos taškų, vietiniams pademonstravus, kad žinai jų lankytinų vietų pavadinimus, patiekalus, žinai jų istorines asmenybes, užuot norėjęs nuvažiuot „kur gražu“ ar suvalgyt „kas skanu“.

Klimatas Gruzijoje yra pakankamai karštas – štai rugpjūtį Tbilisyje nieko nenustebins +37-40 laipsnių temperatūra, žiemą irgi retai kada būna šalčiau nei maždaug +7-10 laipsnių. Savaime suprantama, lipant į kalnus, oras atitinkamai vėsta, o Svanetijoje šalčiausiu žiemos metu galima tikėtis ir iki -25 laipsnių šalčio.

E.Bruzgės nuotr./Svanetijos džipas
E.Bruzgės nuotr./Svanetijos džipas

Patys gruzinai, šnekėdami apie potencialiai geriausias datas turizmui, labiausiai išskiria tris periodus : patį pirmą, kaip palankiausią metą aplankyt juos, įvardija rugsėjo pabaigą – spalio pradžią, mat tuo metu nebekaršta, plius galutinai sunoksta ir turguose pasipila įvairūs vaisiai, uogos ir kiti gardumynai ; antrą palankiausią datą įvardija nuo gegužės vidurio iki birželio vidurio, mat tada jau šilta, ir viskas žydi, ir trečias periodas – žiema. Ji rekomenduojama slidinėjimo entuziastams, nes Gruzija turi du neblogus slidinėjimo kurortus Bakurianį ir Gudaurį.

Labai verta dėmesio idėja yra tik atskridus į Gruziją nusipirkti vietinę išankstinio pildymo telefono kortelę – su ja į Lietuvą skambinome ir priiminėjome skambučius iš Lietuvos maždaug dvigubai pigiau, nei būtume tą darę su lietuviška kortele, plius, sms iš Gruzijos į Lietuvą šiuo atveju kainuoja nei daug, nei mažai – pusantro cento.

E.Bruzgės nuotr./Nesvetinga ledyno papėdė
E.Bruzgės nuotr./Nesvetinga ledyno papėdė

Gatvėse saugu, bet bendrųjų saugumo principų pamiršti nereikėtų. Nepamirštamiausias, bet tuo pačiu ir bjauriausias kelionės nuotykis būtent su tuo ir susijęs : saugumo principus mes pamiršom, ir buvom skaudžiai nubausti – ketvirtą kelionės dieną pavogė mūsų fotoaparatą. Visi gruzinai, kam pasakojom apie šį nemalonų nutikimą, labai pyko ir baisėjosi, o neretas ir visos valstybės vardu mūsų atsiprašinėjo už tokį rimtą, jų mastu, nusikaltimą, bet faktas lieka faktu – pirmų keturių dienų nuotraukų nebeliko. Taigi, žmonėmis pasitikėkit, bet atsargumo nepamirškit.

Kalbant apie malonesnius prisiminimus, asmeniškai man Gruzija nuo šiol asocijuosis su Ushguli – 2,2 km aukštyje įsikūrusiu kaimeliu, ir dienos trukmės turistine išvyka iki Shkhara ledyno. Vaizdai ir aplinka ten tokia neįprasta ir neįtikėtinai didinga, kad (būsiu banalus, bet teisingas) reikia pamatyti savomis akimis, jog suvoktum, kad esi realybėje, o ne sapne.

E.Bruzgės nuotr./Jvari perėja
E.Bruzgės nuotr./Jvari perėja

Gruzijoje dar nėra plačiai išvystyta turizmo infrastruktūra, o išvertus į žmonių kalbą tai reikštų, jog nėra didelio viešbučių pasirinkimo. Ypač trūksta ekonominės klasės viešbučių. Bet visa tai išsprendžiama apsistojant pas žmones. Tas daroma labai paprastai – jei neturit kokio nors gido, galima klausti taksistų, arba susipažinti su vietiniais kokiame nors restorane ar kavinėje, ir labai greitai atsiras koks nors draugas ar draugo draugas, pasiruošęs suteikti nakvynę už nedidelę kainą. Knygos, tokios kaip pvz., Lonely Planet, taip pat pateikia apnakvindinimo paslaugas teikiančių žmonių kontaktus.

Gyvenant pas žmones taip pat labai rekomenduoju užsisakyti vakarienę ir pusryčius – už menką kainą gausite daug daug skanaus naminio maisto, plius vynas dažniausiai liesis laisvai ir neribotai. Hostelių siūlyčiau privengti, nes gyvendami pas žmones, už tą pačią kainą gausite ir geresnę nakvynę, ir vakarienę, ir dar labai tikėtina, jog šeimininkas su džiaugsmu pabus maloniu pašnekovu.

Transportas  Gruzijoje yra vienas iš pačių chaotiškiausių reikalų: negana to, kad gruzinai keliuose važiuoja labai keistai, mat eismo juostos jiems neegzistuoja, arba geriausiu atveju atlieka rekomendacines funkcijas, praktiškai visi vairuotojai Gruzijoje dar labai dažnai naudoja signalą. Tačiau priešingai toms valstybėms, kur visi spaudžia signalą kaip galima ilgiau, taip bandydami parodyti savo pirmenybę ar „teisę“ pravažiuoti pirmam, gruzinai signalą naudoja trumpai pyptelėdami įvairiems informaciniams tikslams: pagal situaciją trumpas pyptelėjimas gali reikšt ir įspėjimą pėstiesiems, kad pasisaugotų; ir įspėjimas, kad lenkia; ir sutikimas būti aplenktu; ir perspėjimas iš šalutinio kelio važiuojančiam vairuotojui, ir tai tikrai nėra baigtinis sąrašas.

E.Bruzgės nuotr./Batumio bulvaras
E.Bruzgės nuotr./Batumio bulvaras

Sunku ir su viešuoju transportu. Iš principo reikia susitaikyti : arba važiuoji ilgai, sunkiai, bet pigiai, arba imi taksi, ir važiuoji greitai, patogiai, bet gerokai brangiau.

Jei vis tik nusprendėte važiuoti viešuoju transportu, populiariausias variantas Gruzijoje yra „maršrutka“ – mikroautobusai, atliekantys autobusų funkcijas. Jų pagrindinis minusas yra tas, kad vairuotojas neišvažiuos, kol neprisirinks pakankamai keleivių. Taigi, jei iš kokio Kutaisio į Tibilisį išvažiuosite po 30-50 minučių, tai išvykos į kokią atokesnę vietą, pvz, Mestią, laukti gali tekt ir 4-5 valandas.

Traukiniai Gruzijoje irgi yra variantas, tačiau nors tai garantuoja pigų keliavimą, laiko prasme traukiniu labai neapsimoka važiuoti, nebent, naktiniu traukiniu Tibilisis-Batumis. Svarbu yra tai, kad šiuo traukiniu važiuoja daug žmonių, todėl bilietus į jį reikia užsakinėti iš anksto, ypač vasaros mėnesiais.

Atskirą žodį reikia tarti visiems, norintiems keliauti į Svanetiją – nuo šių metų kas antrą dieną vykdomi vietiniai skrydžiai iš Tiblisio į Mestią. Nors skristi, be abejo, brangiau nei važiuoti traukiniu ar „maršrutka“, pasiskaičiavus sutaupytą laiką ir patogumą greičiausiai nuspręsite skristi – tokiu atveju irgi reikia spėti užsisakyti bilietus.

Galiausiai, nesvarbu, kokio tipo kelionę į Gruziją pasirinksite : ar poilsį prie Juodosios jūros, ar keliavimą iš vieno miesto į kitą, lankant gražiausias ir įdomiausias lankytinas vietas, ar kilsite į vieną iš viršūnių kalnuose, žinokite, kad parsivešite nepamirštamų įspūdžių. Ši šalis abejingų nepalieka.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius