2009-siais Italijoje legionieriaus karjerą pradėjęs J.Mačiulis ne kartą, vilkėdamas Milano „Armani Jeans“ marškinėlius, kovėsi su S.Piangiani vedama daugkartine šalies čempione Sienos „Montepashi“, o 2012-ųjų sezone ir pats atstovavo „Montepashi“ klubui. „Jis mėgsta agresyvų žaidimą, nevengia rizikos ir avantiūros gynyboje, o tai priešininką dažnai išmuša iš vėžių. Dabar italų krepšininkai tokie – būna nei laisvi, nei uždengti. S.Pianigiani turi savo braižą ir iki šiol jam neblogai sekėsi jį taikyti“, – apibūdino būsimą varžovą Europos čempionato ketvirtfinalyje J.Mačiulis.
Lietuvos krepšinio rinktinė rengiasi vienam iš svarbiausių Europos čempionato mačui – ketvirtfinaliui. Po jo – jau ranka pasiekiami medaliai arba – visas darbas šuniui ant uodegos. Lietuviai dar turės laisvą dieną, o jau ketvirtadienį stos į žūtbūtinį mūšį su italais dėl patekimo į pirmenybių pusfinalį. Prieš būsimą mačą 28-erių J.Mačiulis sakė, kad varžovai tikrai nežengs į aikštę nuleidę rankas – dabar jau visos likusios 8 komandos galvoja apie medalius
– Ar Italijos komandą galima būtų palyginti su kokia nors kita čempionate dalyvaujančia rinktine?
– Nežinau, kas būtų panašiausia komanda. Luigi Datome žaidžia sunkiojo krašto puolėjo pozicijoje – ketvirtoje pozicijoje ir yra mažesnis bei lieknesnis už mane. Antros tokios rinktinės šitame čempionate nerastumėme, nes ji – unikali.
– Gal starto penkete bus mažesnio ūgio žaidėjai? Ar išnaudosite savo ūgio pranašumą?
– Bus taip, kaip nuspręs treneriai. Nežinia, kaip kurią dieną viena ar kita strategija suveiks.
– Ar italams Lietuva yra palankesnė varžovė nei Serbija? Jie dvikovoje su ispanais juk galėjo ir pralaimėti.
– Manau, kad visi puikiai prisimena negražių rungtynių, kurios baigdavosi tyčiniais pralaimėjimais. Nežinau, ar buvo imtasi kokių sankcijų, bet tai atrodė tikrai negražiai.... Manau, į tokius skandalus įsivelti nenori nė viena komanda, tad ir italai kovėsi iš visų jėgų bei troško pergalės. O pasakyti, stipresni, mes ar serbai, – negali žinoti.
Jie pralaimėjo Ukrainai, o mes iškovojome prieš ją pergalę. Yra toks dalykas, kaip paranki ir neparanki komanda. Galbūt jiems atrodė, kad atrodėme mes parankesnė ekipa. Nežinau... Jie sąžiningai kovojo ir yra pakankamai stiprūs, kad kovotų tiek su mumis, tiek su kitais.
– Trys laisvos dienos iki ketvirtfinalio yra daug?
– Taip, tikrai per daug, viduryje čempionato tai nėra gerai, visi išsimuša iš ritmo. Šiandien žaisti būtų pats tas.
– Panaši situacija buvo ir 2010 metų pasaulio pirmenybėse Turkijoje – tuomet turėjote dar daugiau laisvų dienų.
– Taip, tačiau vieną kartą tai suveikia, kitą kartą – ne. Kiekvieną dieną vis kita situacija, tad negali žinoti. Tada galbūt buvome kiek jaunesnė komanda, tad nežinia, kaip viskas bus šįkart – nenuspėsime.
– Kaip reikia praleisti tris dienas, kad tinkamai pasirengtum itin svarbiam mačui?
– Kiekvienas tai daro savaip. Mes kaip komanda pirmadienį išvykome pravėdinti galvas kelionėje, o antradienį jau neblogai prasibėgome, pasitreniravome. Rytoj laukia dar viena treniruotė, o galbūt ir dvi – kaip treneriai nutars. Mes ruošiamės taip. O ar tai gerai, pamatysime per rungtynes.
– Lietuvoje jums jau kabinami medaliai, nes pusfinalyje tektų susigrumti arba su Kroatija, arba su Ukraina. Ar šis kelias yra lengvesnis nei kitų komandų?
– Nemanau, kad tarp aštuonių komandų galima ieškoti lengvesnio kelio. Nes visos rinktinės, kurios yra šiame etape, įrodė, jog yra stiprios ir vertos kovoti dėl medalių. Prognozuoti neįmanoma, nes vienas prarastas kamuolys gali labai daug lemti. Gali ir silpnesnė komanda dėl vieno ar kito dalyko laimėti. Čia yra krepšinis, su medaliais dar palaukime, liko kelios dienos, tada ir pakalbėsime.
– Kokia reakcija buvo sužinojus, kad jūsų varžovė bus Italija?
– Kaip jau sakiau, nėra silpnų komandų, nes italai atrado savo žaidimo stilių, įveikė ispanus ir kitas stiprias komandas. Mes nesirenkame priešininkų, nes niekas neišeis į aikštę nuleistomis rankomis ir nepasiduos. Medalių kvapą jaučia visi, tad visi kovos – tikrai neišeis ir nepasiduos.
