Giedrius Kvedaras (Kauno „Stumbras“). Kauniečių vartai neliko „sausi“ – G.Kvedarui įmušė „Klaipėdos granito“ puolėjas Deividas Lukošius. Bet įmušė iš kelių metrų, o be vartininko parodyto stebuklo „sausa“ šįsyk garantuotai būtų likusi „Stumbro“ taškų sąskaita. Per teisėjo pridėtą laiką G.Kvedaras atrėmė ne tik Jegoro Potapovo muštą 11 metrų baudinį, bet ir – neįtikėtinu būdu – pakartotinį Tito Vitukyno smūgį iš arti. Kauno komanda, paskutinį ketvirtį valandos žaidusi be iš aikštės pašalinto Mohamedo Djabrailovo, atsilaikė – 1:1.
Andro Švrljuga (Vilniaus „Žalgiris“). Nors buvo galima tikėtis, kad dvikovoje su kamuolį kontroliuoti mėgstančia bei mokančia Marijampolės „Sūduva“ net ir „Žalgiriui“ gali tekti skirti daugiau dėmesio gynybai, nieko panašaus neįvyko – čempionai visas rungtynes volavo varžovų barikadas, o krašto gynėjai A.Švrljuga ir Donovanas Slijngardas daugiau laiko leido svetimoje, ne savo aikštės pusėje. A.Švrljuga 3:0 laimėtame mūšyje vėl rodė patraukliausią savo repertuaro dalį – agresyviai raižė aikštės kraštą, dalijo perdavimus, o dvikovos pabaigoje ir pats galėjo įmušti.
Edvardas Gaurilovas („Trakai“). Riterių treneris Valdas Urbonas rungtynėse Kauno „Spyriu“ eksperimentavo – po ilgos kelionės ir Lietuvos jaunimo rinktinės kovų poilsio gavo vidurio gynėjas Justinas Januševskis, o jo vietą užėmė krašte dažniau žaisdavęs E.Gaurilovas. Pirmajame kėlinyje jis rungtyniavo su Linu Klimavičiumi, po pertraukos – su Nikolozu Apakidze. Vidurio gynėjų žaidimu V.Urbonas iš esmės liko patenkintas, „Trakai“ nepraleido ir iškovojo triuškinamą pergalę 5:0.
Semiras Kerla („Žalgiris“). Šįkart – be Deivido Šembero greta. Kartu su bosniu vidurio gynėjų duetą sudarė Georgas Freidgeimas, bet „Sūduvos“ puolimo kokybei ši aplinkybė jokių pranašumų nesuteikė. Marijampoliečiams griauti, o ne kurti teko net tada, kai „Žalgiris“ įgijo gana saugią persvarą, „Sūduvos“ puolimo lyderio Tomo Radzinevičiaus LFF stadiono žibintų šviesoje nebuvo matyti, o S.Kerla, kai kamuolys atsidurdavo jo veiklos zonoje, karaliavo ir ant žemės, ir ore.
Vaidotas Šilėnas („Trakai“). Dar vienerios rungtynės krašto gynėjo, o ne saugo, pozicijoje, dar viena agresyvi pusantros valandos atkarpa varžovų teritorijoje. Riteriai kontroliavo viską – kamuolį, aikštės plotus, žaidimo ritmą ir tempą, o kairysis jų gynėjas turėjo ne vieną galimybę paieškoti laimės varžovų pusėje. Pastaruoju metu retai be įvarčio aikštę paliekantis V.Šilėnas šįkart neįmušė, bet į savo taupyklę įmetė rezultatyvų perdavimą – būtent jis patiekė kamuolį Rokui Stanulevičiui, po kurio šūvio rezultatas tapo 4:0.
Mantas Kuklys („Žalgiris“). Sugrįžimas į „A lygą“ po ilgesnės nei dviejų mėnesių pertraukos nusisekė. Vidurio saugas pats šaudė į „Sūduvos“ vartus, dalijo perdavimus Darvydui Šernui, kurių vienas baigėsi įvarčiu. Čempionų treneriui Valdui Dambrauskui liko akcentuoti, kad komandai trūko puikiai aikštę matančio M.Kuklio, o jo sugrįžimas tik parodė, ką šis futbolininkas gali duoti komandai. Tai, kad vilniečių lyderiai išsilaižė traumas prieš lemiamą sezono stadiją – nieko gero nežadantis ženklas lyderių persekiotojams.
Jurijus Mamajevas („Trakai“). Klausimas prieš rungtynes: kiek rezultatyvių perdavimų atliks J.Mamajevas šįkart? Labiausiai tikėtinas atsakymas antroje „A lygos“ sezono dalyje – du. Nuo šio standarto „Trakų“ atakų generolas nenukrypo ir susidorojimo su „Spyriu“ akcijoje – J.Mamajevo dovanomis pasimėgavo Artiomas Gurenka bei Nerijus Valskis. Kai statistika tokia, nėra prasmės diskutuoti, gerai ar blogai futbolininkas žaidžia – J.Mamajevas neabejotinai yra vienas labiausiai dominuojančių lygos vidurio saugų.
Aleksandras Byčionokas („Trakai“). Šįsyk V.Urbonas turėjo galimybę mesti į aikštės vidurį visą savo muškietininkų ketvertą, taršiusį varžovus pirmoje sezono dalyje – J.Mamajevą, Artiomą Gurenką, Eugeną Zasavitchi ir A.Byčionoką. Abu baltarusiai – A.Gurenka ir A.Byčionokas – įmušė, o pastarasis vulkano energija ypač pratrūko sužaidus maždaug pusvalandį, kai pasiuntė kamuolį į tinklą bei praėjus vos kelioms dešimtims sekundžių sudrebino „Spyrio“ vartų konstrukciją.
Pavle Sušičius („Klaipėdos granitas“). Faktas, kad serbas šįkart iš puolimo smaigalio buvo perkeltas į kairįjį kraštą, visiškai neturėtų trikdyti uostamiesčio komandos gerbėjų. P.Sušičius padarė viską, kad klaipėdiečiai įveiktų „Stumbrą“. D.Lukošius įmušė po tobulo legionieriaus perdavimo, panašų vėliau gavo, bet proga nepasinaudojo Gediminas Kruša, o 11 metrų baudinį rungtynių pabaigoje irgi uždirbo P.Sušičius. Jis padarė viską, kad „Klaipėdos granitas“ laimėtų. G.Kvedaras – viską, kad to neatsitiktų.
Povilas Krasnovskis (Utenos „Utenis“). Pergalių badas numalšintas – du tikslūs P.Krasnovskio smūgiai dvikovoje su „Šiauliais“ leido Aukštaitijos futbolininkams laimėti 2:0. Pirmą kartą per tris mėnesius ir devynerias pastarąsias rungtynes. Optimalaus varianto puolėjo pozicijoje desperatiškai ieškantis „Utenio“ treneris Mindaugas Čepas šįkart, atrodo, nesuklydo. O mums lieka prisiminti, kad P.Krasnovskio įvarčiai Utenos komandai šį sezoną atneša jau trečią pergalę – gegužę buvo laimėtos dvikovos su „Sūduva“ ir „Trakais“.
Darvydas Šernas („Žalgiris“). Įmušė dukart. Galėjo tai padaryti keturis ar penkis sykius. Įprasta istorija – panašų vaizdą matėme ir identišką statistiką fiksuojame jau trečią kartą šį sezoną. Per šešerias rungtynes, kuriose „A lygoje“ vilkėjo „Žalgirio“ marškinėlius, D.Šernas įmušė tiek pat įvarčių. Žinant, kad ši komanda taip pat turi Liną Pilibaitį ir Elivelto, o aikštėje įprastai sunku rasti futbolininką, kuris nemokėtų pasiųsti kamuolio į vartus, abejonių nelieka: vilniečiai sezono pabaigoje bus rimto kalibro naikinamoji jėga.
