Kaitrią popietę Alytaus stadioną užpildė futbolo gerbėjai – čia buvo žaidžiamos Europos jaunimo čempionato pusfinalio rungtynės tarp Serbijos ir Portugalijos nacionalinių komandų. Pilnutėlis stadionas ir išsirikiavę komandų žaidėjai bei personalas išklausė portugalų himno, o po jo atėjo laikas serbams.
„Prašome ir toliau stovėti, bus atliekamas Serbijos himnas“, – mikrofonu paskelbė stadiono pranešėjo vietą rungtynėse užėmęs Vaidotas Rastenis.
Pirmieji naujai pradėto himno akordai niekuo neužkliuvo, tačiau vėliau stadione susirinkę žiūrovai pradėjo švilpti, o per pečius susikabinę serbų žaidėjai nuleido rankas. Serbijos žaidėjų veiduose buvo matyti nepasitenkinimas, kai kurie net skėryčiojo rankomis, rodydami į gerokai už jų stovintį Kauno sausumos pajėgų orkestrą.
Pasirodo, vietoje Serbijos buvo atliekamas nebeegzistuojančios Jugoslavijos himnas. Žurnalistų ložėje sėdėję žiniasklaidos atstovai iš užsienio tikrąją to žodžio prasme buvo išsižioję. Ar tai buvo Jugoslavijos himnas? – paklausiau jų. „Taip, tai tikrai Jugoslavijos himnas“, – choru atsakė kolegos.
Po to, kai orkestras baigė atlikti himną ir jau palikinėjo aikštę, Serbijos rinktinės žaidėjai nubėgo iki savo atsarginių žaidėjų suolelio ir kartu su visu personalu, susikabinę per pečius ratu, sugiedojo savo nacionalinį himną.
Po pirmo kėlinio pranešėjas Vaidotas Rastenis paskelbė viešą atsiprašymą už netikėtą kuriozą.
Panašų įvykį išgyveno ir Lietuvos nacionalinės futbolo rinktinės vyrai. 2008 m. Čekijoje prieš draugiškas rungtynes su vietos rinktine skambėjo ne Vinco Kudirkos „Tautiška giesmė“, bet Latvijos himnas.
