Futbolininko karjerą M.Andželkovičius pradėjo savo gimtajame mieste, Belgrade. 2003–2007 metais priklausė „Partizan“ klubui, tačiau visą tą laiką buvo skolinamas kitiems Serbijos klubams. 2007–2008 m. sezone žaidėjas rungtyniavo Šveicarijos „Bellinzona“ klube, o po metų grįžo į Serbiją ir žaidė aukščiausiosios lygos klubuose – „Voždovac“ ir „Indjija“.
M.Andželkovičius „Ekraną“ papildė 2011-aisiais metais ir už mėlynai raudonus sužaidė du sėkmingus sezonus. Per 69 oficialias rungtynes saugas pelnė 14 įvarčių ir atliko 18 rezultatyvių perdavimų.
Geriausio Lietuvoje žaidžiančio futbolininko rinkimuose 2011-aisiais metais Marko užėmė penktąją, o 2012-aisiais – dešimtąją vietas.
fkekranas.lt pakalbino į mėlynai raudonų komandą vėl sugrįžusį Marko Andželkovičių. Futbolininkas sako, kad sulaukęs pasiūlymo ilgai negalvojo. Anot Marko, nors „Ekrano“ ekipoje įvyko nemažai pokyčių, tačiau ši komanda jam ne tik gerai pažįstama, bet ir artima.
– Marko, kaip jaučiatės sugrįžęs į „Ekrano“ komandą?
– „Ekrane“ praleidau dvejus metus, todėl man malonu sugrįžti į šią komandą. Čia jaučiuosi labai gerai.
– Ar tikėjotės sulaukti pasiūlymo iš „Ekrano“?
– Žaidėjų perėjimo lango pradžioje nesitikėjau, kad vėl gausiu pasiūlymą iš „Ekrano“. Turėjau keletą pasiūlymų ir iš kitų klubų, tačiau su jais nepasiekėme jokio susitarimo. Galiausiai paskutinis pasiūlymas buvo „Ekrano“ ir aš jį priėmiau. Tai komanda, kurioje man patinka žaisti.
– Kokios priežastys lėmė, kad nusprendėte neberungtyniauti Izraelyje?
– Izraelyje praleidau šešis tikrai gerus mėnesius, žaidžiau visose rungtynėse. Tačiau komandoje atsirado problemų su rėmėjais, prasidėjo finansiniai sunkumai, pokyčiai komandoje. Keitėsi treneriai, žaidėjai, todėl ir aš nusprendžiau iš šios komandos pasitraukti.
– Ilgai svarstėte prieš priimdamas „Ekrano“ pasiūlymą?
– Ne, nes žinojau, į kokią komandą važiuoju. Iš pradžių aptarėme detales ir sąlygas, galiausiai pasirašiau kontraktą.
– Kaip, jūsų akimis, pasikeitusi komanda ir jos žaidimas nuo to laiko, kai rungtyniavote čia?
– Pirmiausia pastebėjau tai, kad pasikeitė daug žaidėjų. Nebėra daug tų, su kuriais kartu teko žaisti. Nesekiau pastarųjų rungtynių, nežiūrėjau kas ir kaip žaidžia. Tik žinau situaciją lentelėje. Manau, kad šie metai tiesiog nesėkmingi. Komanda turėjo daug problemų. Sezono pradžia buvo sunki. Kai sunkiai startuoji, paskui visą laiką vytis būna nelengva. Tačiau manau, kad šiuo metu esame pakankamai arti „Žalgirio“, todėl niekas dar neprarasta. Tiesiog reikia galvoti apie būsimus mačus ir jiems ruoštis.
– Ką manote apie „Ekrano“ rezultatus šį sezoną?
– Aš manau, kad viską lėmė sezono pradžia, tos nesėkmės. Na, po to buvo ir neblogų atkarpų tačiau, žinote, jei nori būti pirmas, turi visą sezoną išlaikyti tą patį lygį. Nuosmukių būti negali. „Ekranas“ šį sezoną turi daug jaunų žaidėjų, galbūt tai yra priežastis, dėl kurios nepavyksta kiekvienų rungtynių sužaisti tokiame pačiame aukštame lygyje.
– Per tą pusmetį komandą paliko ne tik nemažai žaidėjų, bet ir treneris Valdas Urbonas. Reikės laiko įsivažiuoti ir prisitaikyti?
– Nemanau, kad prisitaikyti prie pasikeitusio trenerio bus sudėtinga. Kai išvykau į Izraelį, irgi patekau į naują komandą. Trenerių štabas buvo irgi naujas, tačiau adaptavausi greitai, todėl manau, kad prisitaikyti prie pokyčių „Ekrane“ problemų irgi nekils.
– Kokios jūsų ambicijos ir tikslai sugrįžus į „Ekraną“?
– Pirmiausia reikia pabandyti šį sezoną užbaigti kaip galima geriau. Nereikėtų galvoti apie tai, kurią vietą šiemet užimsime. Pirmą, antrą ar trečią. Turime visą dėmesį nukreipti į būsimas rungtynes ir galvoti tik apie pergalę jose. Kokią vietą užimsime – parodys laikas. Vėliau galvoti reikės ir apie ateinantį sezoną, apie komandos komplektaciją tam, kad vėl galėtume kovoti dėl pirmos vietos.
– Komandoje jūs jau trečiasis legionierius iš Serbijos, pažįstate kitus asmeniškai?
– Pažįstu abu šiuos žaidėjus, ir Aleksandras Šušnjaras ir Dejanas Djeničius man yra žinomi futbolininkai. Su Dejanu teko keletą kartų rungtyniauti tarpusavyje. Jis labai geras žaidėjas. Manau, kad šiai komandai jis tikrai gali daug kuo padėti. Aleksandrą irgi žinau, tačiau prieš jį žaisti neteko.
– Smagiau rungtyniauti, kai ekipoje yra tautiečių?
– Mes esame profesionalai ir nesureikšminame to, jog žaidžiame kartu su tautiečiais. Pavyzdžiui, praėjusiais metais aš buvau vienas serbas, šiemet mes jau trys. Manau, kad tiek man, tiek jiems yra svarbiau pritapti prie visos komandos, įsilieti į ją, į žaidimą. Tai yra svarbiausia. Ar yra tautiečių, ar jų nėra – ne pats svarbiausias dalykas. Žinoma, su futbolininkais iš savo šalies bendrauti visada malonu.
– Komandoje trumpai rungtyniavo ir Marko Vučetičius, su kuriuo anksčiau esate rungtyniavęs vienoje komandoje ir kuris šiemet turėjo perimti jūsų rolę, kai persikėlėte į Izraelį. Būtų buvę įdomu vėl rungtyniauti kartu?
– Su Marko Vučetičius esame žaidę vienoje komandoje. Aišku, būtų įdomu dar kartą su juo rungtyniauti kartu. Tačiau, kaip jau minėjau, man asmeniškai tautiečiai komandoje nėra pagrindinis akcentas.
– Kiek laiko planuojate pasilikti „Ekrano“ komandoje?
– Na, manau, kad pabaigsiu šį sezoną ir rungtyniausiu dar kitąmet. O toliau – matysime.
