Trisdešimtmetis T.Danilevičius praėjusią vasarą grįžo į Italijos antrojoje lygoje (Serie B) rungtyniaujančią komandą „Livorno“. Čia lietuvis jau žaidė 2002–2005 ir 2006–2007 m. Nors aplinka pažįstama, Livorne puolėjas iki šiol nesugeba atrakinti varžovų vartų: per 21 Serie B rungtynes – nė vieno įvarčio.
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Tomas Danilevičius |
Lietuvos rinktinės kapitonas T.Danilevičius prisipažino jaučiantis apmaudą, tačiau pasidžiaugė, kad gerai sekasi komandai. „Livorno“ per 21 rungtynes patyrė vos vieną pralaimėjimą, su 38 taškais pirmauja lygoje ir puoselėja viltį rudenį grįžti į Serie A, iš kurios iškrito praėjusį pavasarį.
„Jau žinau, apie ką norite su manimi pakalbėti, – vos pakėlęs telefono ragelį kvatojo Italijoje šaknis įleidęs lietuvis. – Nuolat girdžiu klausimą, kada pagaliau įmušiu įvartį.“
Gera nuotaika ir malonus bendravimas su žurnalistais jau senai tapo T.Danilevičiaus vizitine kortele.
Pasirodymą lemia taktika
Kaip paaiškintumėte savo nerezultatyvumą šį sezoną?
Mano karjeroje tokios sausų rungtynių serijos dar nebuvo. Tikriausiai tai lemia komandos žaidimo braižas. Rungtyniauju puolimo smaigalyje, o „Livorno“ atakas dažniausiai baigia krašto puolėjai – vienas jau yra įmušęs 11, kitas – 6 įvarčius. Man dažnai tenka atlikti daug juodo darbo – atkovoti kamuolį oro dvikovoje, perduoti jį komandos draugui. Šį sezoną jau atlikau penkis rezultatyvius perdavimus.
Tikriausiai dėl to nuotaika ne pati geriausia?
Iš vienos pusės liūdina, kad vis nepavyksta įmušti. Tačiau sėkmingai žaidžianti komanda pirmauja. Ir tai džiugina.
Aplankys bažnyčią
Ar daug sulaukiate kritikos?
Komandos draugai ir treneris mane palaiko. Nuolat patenku į pagrindinę sudėtį. Vadinasi, viltis pateisinu. Iš žurnalistų ir sirgalių kritikos netrūksta. Bet tai normalu – juk kalbama apie žaidėją, per dvidešimt rungtynių dar neįmušusį įvarčio. Tačiau mane kritikuoja ne dėl blogo žaidimo, o dėl to, kad neįmušu. Žmonės vertina puolėjų statistiką. Kai įvarčių nėra, ji labai liūdna. Nežinau, kodėl man nesiseka. Tikriausiai reikės apsilankyti bažnyčioje arba valgyti daugiau daržovių (juokiasi).
Užsienio spauda teigia, kad „Livorno" neatsikratė jūsų tik dėl to, kad esate klubo prezidento Aldo Spinelli numylėtinis.
Tai labai gerai. Vadinasi, užsitikrinau puikią ateitį ir žaisiu šiame klube net sulaukęs keturiasdešimties. Jeigu rimtai, sprendimus priima treneris. Mąstykime logiškai – „Livorno“ nori grįžti į „Serie A“ ir, siekdamas šio tikslo, blogo žaidėjo aikštėje nelaikytų.
Gandų sūkuryje
Sausį Europoje atsidarė žaidėjų perėjimų į kitas komandas langas. Netrūksta gandų apie galimus futbolininkų perėjimus į kitas komandas. Gandai neaplenkė ir jūsų.
Mūsų darbas – žaisti, o žurnalistų – rašyti. Jie pamatė, kad man nesiseka, ir nusprendė, kad „Livorno“ reikia įvarčius mušančio puolėjo. Tačiau ir man „rado“ kelis klubus. Sako, kad galiu pereiti į „Grosseto“, nes praėjusį sezoną ten man gerai sekėsi. Arba į „Ascoli“ bei „Piacenza“, mat ten dirba buvę mano treneriai. Dar yra „Rimini“ klubas – jo sporto direktorius neva seniai manimi domėjosi. Štai taip žaidėjams priklijuojamos etiketės. Kiek teisingi šie gandai, nežinau. Tuo rūpinasi mano agentas. Kol jis nepaskambino ir nepasakė, kad rimtai domimasi T. Danilevičiumi, manysiu, kad tai tik gandai.
O pačiam nesinorėtų pakeisti aplinkos?
Nors kankina įvarčių badas, Livorne jaučiuosi puikiai. Esu patenkintas galėdamas daug žaisti pirmaujančioje komandoje. Įvarčių sausra kada nors baigsis. Prisimenu, praėjusį sezoną taip pat buvo sunkus periodas, tačiau atstovaudamas „Grosseto" mušiau įvarčius septyneriose rungtynėse iš eilės. Tada viskas atrodė paprasta. Nesupykčiau, jei istorija pasikartotų.
