Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuvos vartininkai – vis labiau geidžiami Europoje

Talentingi Lietuvos futbolo rinktinių vartininkai – vis labiau geidžiami Europos futbolo rinkoje. Kitą savaitę Lietuvos rinktinių kvietimu į mūsų šalį iš Rumunijos kaip legionieriai jau vyks ne tik Giedrius Arlauskis, bet ir Vytautas Černiauskas, nemažai kitų vartininkų jau žaidžia užsienyje, o Lietuvoje esantys talentai taip pat domina įvairius Europos klubus, praneša LFF.
Lietuvos jaunimo rinktinės vartininkas V.Černiauskas.
Lietuvos jaunimo rinktinės vartininkas V.Černiauskas. / LFF nuotr.

Ruoštis rugpjūčio 11 dieną vyksiančioms Lietuvos jaunimo (U–21) rinktinės rungtynėms su Portugalija 21–erių metų V.Černiauskas keliaus jau nebe iš Panevėžio „Ekrano“ klubo, o iš Rumunijos čempionato bronzos medalininko „Vaslui“, su kuriuo liepos mėnesį sudarė sutartį.

V.Černiauskas jau spėjo debiutuoti Rumunijos čempionate ir sieks pasekti G.Arlauskio numintu keliu. Prieš dvejus metus taip pat jaunimo futbolo rinktinės marškinėlius vilkėjęs G.Arlauskis po 2008 metais įvykusio perėjimo iš „Šiaulius“ į Urzičenio „Unirea“ padarė stulbinamą šuolį. Iki tol mažai kam žinomas vartininkas iš Telšių greitai tapo vienu geriausiu Rumunijos čempionato žaidėjų, o savo žaidimu UEFA Čempionų lygoje tiek pernai, tiek šiemet patraukė garsių Europos klubų dėmesį.

Iki tokių pasiekimų V.Černiauskui dar toli, tačiau jis Lietuvoje jau spėjo puikiai užsirekomenduoti – vartų sargas pastaruosius dvejus metus išrinktas geriausiu jaunu futbolininku, padėjo „Ekranui“ du kartus tapti šalies čempionu ir nuolat žaidžia jaunimo rinktinėje „Tikėjomės, kad Vytautas išvyks ir tam ruošėmės. Tokia jo sėkmė nestebina“, – teigė „Ekrano“ vartininkų treneris Arvydas Skrupskis.

Jis džiaugėsi, jog išvykus pagrindiniam vartininkui sėkmingai su užduotimis tvarkosi ir iki tol šešėlyje buvęs 24 metų Tadas Kauneckas.

Atsiskleidžia vis daugiau talentų

Šansų atsikleisti jauniesiems vartininkams pastaraisiais metais daugėja. – Lietuvos futbolo A lygos klubai vis dažniau pirmenybę teikia ne legionieriams ir drąsiau suteikia progų vietos auklėtiniams.

Vienu tokiu pavyzdžių galima laikyti ir V.Černiauską, kuris 2008 metais „Ekrane“ užėmė serbo Bogdano Stefanovičiaus vietą ir jos nebeužleido. Beveik tuo pačiu metu atsiskleidė ir kitas dabartinis jaunimo rinktinės vartininkas Povilas Valinčius. Jis nukonkuravo ukrainietį Romaną Smiško, puikiai užsirekomendavo Vilniaus „Vėtroje“ ir neseniai papildė Marijampolės „Sūduvą“. Šioje ekipoje taip pat žaidžia ir nacionalinėje rinktinėje jau debiutavęs Armantas Vitkauskas.
Talentingais vartininkais gali pasigirti ir „Šiauliai“ – Šarūnas Jurevičius jau buvo išvykęs į Kipro klubą, o Tadas Simaitis domina Rumunijos ekipas. Dar viena vartininkų kalvė – Nacionalinė futbolo akademija, kurios vartų sargus Luką Lidakevičių ir Paulių Toleikį jau nužiūrėjo anglai ir italai. Lietuvos talentai pretenduoja užsienyje papildytojau ir taip gausias lietuvių vartininkų gretas . Iš viso įvairių šalių profesionalioms futbolo komandoms šiuo metu atstovauja net 12 vartininkų iš Lietuvos.

Pavyzdžių turi kiekviena karta

Iš kur Lietuvoje tiek daug talentingų vartininkų? Anot Lietuvos futbolo federacijos rinktinių direktoriaus Roberto Tautkaus, vienomis iš priežasčių galima laikyti tradicijas ir gerą vartininkų trenerių darbą.

„Vartininkų mokykla Lietuvoje visada buvo gera. Turime talentingų žaidėjų, sėkmingai dirba treneriai. Susikūrė tradicijos, kiekviena karta kiekvieną karta turi į ką lygiuotis. Pavyzdžiai padeda augti meistriškumui“, – teigė R.Tautkus.

Jis svarstė, kad naudingas galėjo būti ir užsienio specialistų dalyvavimas – ketverius metus nacionalinėje komandoje su vartininkais dirbo vokietis Klausas Thomforde: „Jis pataisė klaidas, padėjo motyvuoti žaidėjus, įdiegti darbo etiką, tobulinti stovėseną, pozicijos užsiėmimą, techniką. Įgyti patirties ir perimti žinių iš vokiečio galėjo ir mūsų treneriai.“

Treneriams pasirinkimo netrūksta

Lietuvos nacionalinės rinktinės vartininkų trenerio Audriaus Ramono teigimu, ateitis šioje pozicijoje tikrai šviesi. „Nacionalinėje rinktinėje turime du lygiaverčius vartininkus – Žydrūną Karčemarską ir Giedrių Arlauskį. Vertinant vidutinį tokios pozicijos žaidėjų amžių, jie dar galės rungtyniauti ilgai. Į trečiąją vietą pretenduoja nemažai žaidėjų, ir šiek tiek vyresnis tik vienas kitas. Visi turi gerus fizinius duomenis ir gali ateityje žaisti rinktinėje“, – sakė A.Ramonas.

Tendencijoje, jog vis daugiau vartininkų išvyksta į užsienį dar žaisdami jaunimo rinktinėse, A.Ramonas vertino pozityviai: „Lietuvoje kol kas nedaug klubų, ypač jaunių lygyje, dėl finansinių galimybių gali sau leisti turėti vartininkų trenerius. Užsienio klubuose – pavyzdžiui Lenkijoje ar Rumunijoje – šiuo klausimu sąlygos geresnės. Tačiau ne mažiau svarbu, kad vartininkas ne tik treniruotųsi, bet ir nuolat rungtyniautų.“

Jaunimo rinktinės vartininkų treneris, buvęs legendinis „Žalgirio“ vartų sargas Vaclovas Jurkus teigia, jog užsienyje žaidžiančių vartininkų skaičius rodo tai, kad Lietuvoje talento šioje srityje tikrai daug.

„Tik reikia tų vartininkų ieškoti ir duoti jiems atsiskleisti. Labai svarbu, kad su vartininkais dirbtų atskiri treneriai. Jaunimo rinktinėje per neišskirčiau nė vieno. Visi yra pajėgūs, tačiau aikštėje yra tik viena vieta. Todėl žaidžia tas, kas tuo metu atrodo užtikrinčiau. Vartininko pozicija tokia, kad nuolat gerai žaidžiantis dažniausiai nekeičiamas.“

Lietuvos rinktinių vartininkų dar vienas išbandymas laukia jau kitą trečiadienį. Rugpjūčio 11 d. Nacionalinė rinktinė draugiškose rungtynėse Kaune susitiks su Baltarusijos komanda, o jaunimo rinktinė Marijampolėje žais Europos čempionato atrankos mačą su Portugalijos futbolininkais.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius