– Kas lėmė tavo sugrįžimą į „Ekraną“? – M.Savėno paklausė „Ekrano“ svetainė internete.
– Kurį laiką neturėjau žaidimo praktikos, baigėsi Europoje žaidėjų registravimo terminas. Grįžti atgal į Orenburgo „Gazovik“ nemačiau prasmės, žinau, jog ten tikrai nežaisiu. Noras žaisti lėmė sugrįžimą į „Ekraną“.
– Ketveri Rusijoje praleisti metai turbūt ne tokie, apie kuriuos svajojai – ne patys geriausi karjeroje?
– Pirmi du metai tikrai buvo neblogi. Vėliau išėjo taip, kaip išėjo. Negali visko suplanuoti – kaip viskas bus ir kaip klostysis karjera.
– Trečiadienį jau žaidei prieš „Sudūvą“. Ar sunku įprasti prie ekipos, naujų komandos draugų, perprasti trenerių reikalavimus?
– Kaip žinote, su komanda treniravausi apie du mėnesius. Tačiau treniruotės yra vienas dalykas, rungtynės yra kas kita. Reikia dar padirbėti ir viskas bus gerai.
– Kuo skiriasi 2007 metų „Ekranas“, kurį palikai, nuo dabartinio?
– Kaip matote, niekuo (juokiasi). Pokštauja ekipa, kaip visada (prieš kamerą pro M.Savėną susikibę prabėga A.Velička, R.Radavičius, M.Skinderis ir G.Tomkevičius, dainuodami „Ačiū Mantai, ačiū Mantai, olė olė olė!“ – aut. past.). Aišku, komanda pasipildžiusi keletu žaidėjų, komanda gero lygio, subrendusi pergalėms, pasiruošusi laimėti čempionatą.
– Tavo manymu, stipresnė už 2007 m. ekipą, kurią palikai išvykdamas į Rusiją?
– Nežinau, reikėtų, jog tos komandos susitiktų tarpusavyje. Tada matytume, kuri stipresnė.
– Artėja rungtynės prieš „Bangą“, ar tikiesi šį sekmadienį „Aukštaitijos“ stadione išbėgti į aikštę po ilgos pertraukos vilkėdamas mėlynai raudonų marškinėlius?
– Aišku, tikiuosi. Jeigu nesitikėčiau, kam tada grįžti?...
– Tavo marškinėlių numeris „82“ – gimimo metai?
– Na, visi septynetai užimti, liko 82.
