Dabar populiaru
Publikuota: 2018 lapkričio 17d. 11:03

Tylą nutraukęs G.Arlauskis apie sugrįžimą į rinktinę: „Šiuo metu – ne“

Edgaras Jankauskas ir Giedrius Arlauskis 15min iš Ploješčio Interviu
15min nuotr. / Edgaras Jankauskas ir Giedrius Arauskis

2015-ųjų spalio 12-oji buvo paskutinė diena, kai 2014-ųjų geriausias šalies futbolininkas Giedrius Arlauskis vilkėjo Lietuvos rinktinės marškinėlius. Į konfliktą su nacionalinės komandos žaidimą kritikuojančiais žurnalistais bei sirgaliais tuo metu įsivėlęs žemaitis po 2016-ųjų Europos čempionato atrankos nusprendė atsitraukti. Tyla tęsėsi ilgiau nei trejus metus, tačiau prieš šeštadienį vykstantį UEFA Tautų lygos mūšį Ploještyje su rumunais, G.Arlauskis sutiko duoti interviu 15min.

Dabartinis rinktinės strategas Edgaras Jankauskas 30-ečio telšiškio savo schemose per trejus metus prie komandos vairo galimybės išbandyti taip ir neturėjo.

Bet rungtynių išvakarėse į rumunų klausimus apie Arlą E.Jankauskui teko atsakinėti ne kartą. Nieko keisto – G.Arlauskis yra palikęs labai žymų pėdsaką šioje šalyje ir iki šiol yra laikomas vienu geriausių Rumunijos čempionato vartininkų.

Praėjusiais metais Klužo CFR po šešerių metų ketvirtą kartą tapo „Liga I“ nugalėtoja, o vartininkas iš Lietuvos buvo vienas svarbiausių čempioniško mechanizmo sraigtų.

G.Arlauskio pavardė Rumunijoje pastaraisiais metais buvo tapusi savotišku pergalių sinonimu. 2008–2010 metais jis atstovavo šiuo metu jau neegzistuojančiam, bet rumunų klubinį futbolą kaip reikiant sudrebinusiam Urzičenio „Unirea“. Vos trečią sezoną stipriausiame šalies divizione žaidusi ekipa 2009-aisiais sensacingai tapo šalies čempione, o lietuvis buvo vadinamas vienu svarbiausių šios istorinės pergalės kalvių.

G.Arlauskio titulai Rumunijoje

Urzičenio „Unirea“

  • „Liga“ I auksas (2008–09)

Bukarešto „Steaua“

  • „Liga I“ auksas (2014–15)
  • Rumunijos taurė (2014–15)
  • Lygos taurė (2014-15)

Klužo CFR

  • „Liga I“ auksas (2017–18)
  • Rumunijos supertaurė (2018)

Puikus žaidimas Urzičenyje G.Arlauskiui leido pasirašyti sutartį su Kazanės „Rubin“, tačiau per ketverius Tatarstane praleistus metus jis sužaidė vos septynerias rungtynes.

Visgi sugrįžęs į Rumuniją ir apsivilkęs visų laikų tituluočiausio šios šalies klubo Bukarešto „Steaua“ marškinėlius, žemaitis iš naujo suspindėjo. 2014-2015 metų sezoną sostinės komanda laimėjo čempionatą, lygos bei šalies taures, o G.Arlauskis sulaukė kvietimo iš Anglijos „Premier“ lygos „Watford“.

„Scanpix“ nuotr./Giedrius Arlauskis
„Scanpix“ nuotr./Giedrius Arlauskis

Visgi nei Votforde, nei vėliau Barselonoje, kur buvo nuomojamas „Espanyol“, vartininkas savęs neatrado, tad praėjusiais metais vėl sugrįžo ten, kur jaučiasi geriausiai – į Rumuniją.

Šį sezoną Klužo CFR vėl žingsniuoja čempionišku grafiku ir po 15 turų dviem taškais lenkią FCSB. Praėjusį savaitgalį po dviejų savaičių pertraukos į aikštę jau sugrįžo ir pats G.Arlauskis.

„Nieko rimto ten nebuvo. Buvau šiek tiek patempęs raumenį. Visgi visi einam ne jaunyn. Pasijuoksiu pasakydamas, kad senatvėje jau nelaiko raumenukai. Prieš kurį laiką turėjau vieną traumelę, dabar pajaučiau blauzdos skausmus. Bet viskas gerai – sulituoja, sulipdo ir žaidžiam toliau“, – pokalbį su 15min pradėjo G.Arlauskis.

– Sugrįžęs į rikiuotę iš karto žengėte į aikštę – panašu, kad klausimų, kas yra pirmasis Klužo CFR numeris, nėra?

– Jaučiuosi tikrai tvirtai. Tiek praėjusių metų, tiek šio sezono rezultatai irgi tą rodo. Mano žaidimu čia visi yra patenkinti. Kol kas frontą atlaikau (šypsosi).

– Klužo ekipa šiuo metu vėl pirmauja Rumunijos čempionate. Ar sidabras klubo vadovus tenkintų?

– Kalbama tik apie pirmąją vietą. Visos pastangos dedamos tam, kad apgintume tą poziciją. Finansiškai klubas jaučiasi stabiliai, nuolat ieškoma naujo pastiprinimo. Nėra lengva laimėti pirmenybes dvejus metus iš eilės, bet bandome. Trečdalis čempionato jau sužaista, startas tikrai geras. Sidabras mums būtų pralaimėjimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Klužo CRF vartininkas Giedrius Arlauskis
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Klužo CRF vartininkas Giedrius Arlauskis

– Jums Rumunijoje – jau trečiasis karjeros etapas. Kaip per šį laikotarpį keitėsi šios šalies klubinis futbolo lygis? Koks jis yra šiuo metu?

– Prieš dešimt metų, kai čia pirmą kartą atvažiavau, klubų finansinės galimybės buvo žymiai didesnės. Čempionate buvo daug lygiaverčių klubų, kurie turėjo solidžius biudžetus. Dabar komandų, kurios galėtų atsivežti gero lygio futbolininkus, liko vos trys.

Iki 2010-ųjų Rumunijoje viskas kilo, futbolo klubai – taip pat. Visgi po krizės į futbolą investuojama gerokai mažiau, dauguma komandų susiveržė diržus, sumažino biudžetus, pradėjo remtis vietos jaunais futbolininkais. Teko taikytis prie situacijos.

Talentingo vietos jaunimo tikrai yra, bet jiems dar reikia nemažai košės suvalgyti, kad taptų aukščiausio lygio futbolininkais. Visgi, jei lyginsime dabartinę situaciją su ta, kuri buvo 2014-2015 metais, kai atstovavau „Steaua“, lygis vėl šiek tiek ūgtelėjo.

„Scanpix“ nuotr./Giedrius Arlauskis
„Scanpix“ nuotr./Giedrius Arlauskis

Investicija į jaunimą davė vaisių – jų žaidimo kokybė ūgtelėjo, jaunimo (iki 21 metų) rinktinė po pertraukos pateko į Europos čempionatą, čempionatas tapo konkurencingesnis.

Prie to nemažai prisidėjo ir federacija. Buvo nuspręsta, kad stipriausio ešelono visi klubai starto sudėtyje privalo turėti bent vieną jauną (iki 21 metų) žaidėją. Dar griežtesni reikalavimai yra antros lygos komandoms. Drastiškais būdais, bet rumunai užsiaugino neblogus jaunus žaidėjus.

– Kažkada Rumuniją esate pavadinęs antraisiais namais. Ar tą patį galėtumėte pasakyti ir dabar? Kiek dar galioja jūsų sutartis su CFR?

– Dar pusantrų metų. Šioje šalyje tikrai jaučiuosi gerai. Galėjau persikelti į pajėgesnį čempionatą praėjusią vasarą, teko kalbėtis su klubo valdžia, bet galiausiai pažadėjau padėti dar bent pusmetį. Ryšiai su vadovai yra labai geri.

Kita vertus man jau tuoj bus 31-eri. Parako aš dar turiu ir žinau, kad vieną rimtą sutartį dar tikrai pasirašysiu. Ir, manau, aukštame lygyje.

– Tai reiškia, kad po nelabai sėkmingų karjeros etapų Kazanėje, Votforde ir Barselonoje vis tiek norėtumėte save išbandyti už Rumunijos ribų?

– Be abejo. Manau, kad vasarą ar net žiemą bandysiu keltis į naują klubą.

Espanyol nuotr./Giedrius Arlauskis
Espanyol nuotr./Giedrius Arlauskis

– Turite konkrečių pasiūlymų?

– Kalbos lieka kalbomis. Konkrečiai dar nenoriu nieko kalbėti. Tai nėra vien mano sprendimas, nes su CFR turiu sutartį. Ne viskas vien nuo mano norų priklauso (šypsosi).

– Tapote Rumunijos čempionu su trimis skirtingais klubais. Ar yra dar panašių pavyzdžių?

– Ne. Patekau į Rumunijos futbolo istoriją kaip pirmasis tai padaręs legionierius. Tiesa, kartu su manimi Kluže šiuo metu žaidžia ir George Țucudeanas. Jis taip pat yra laimėjęs pirmenybes tris kartus, buvome komandos draugai ir Bukarešte. Beje, George pakviestas į Rumunijos rinktinę ir žais prieš lietuvius.

– Konkurenciją Kluže jums sudaro bendraamžis ispanas Jesusas Fernandezas, praeityje netgi sužaidęs dvejas rungtynes Madrido „Real“ sudėtyje. Ar stipri kova dėl vietos pagrindinėje sudėtyje?

– Tai padeda neužmigti ant laurų ir verčia tobulėti. Man varžytis patiko visais laikais, ypač jei tai – sveika konkurencija. Iš patirties galiu pasakyti, kad taip būna tikrai ne visada. Mano karjeroje buvo etapų, kurie nesusiklostė, bet juose buvo nemažai ir užkulisinių dalykų, nusprendžiama už akių. Čia viskas yra teisinga – žaidžia tas, kuris yra geriausios sportinės formos.

Šiuo metu jaučiuosi gerai, bet įrodinėti, ko esi vertas, reikia kiekvieną savaitgalį iš naujo. Dabar jaučiuosi tvirtai, pasitikiu savimi, turiu didžiulį klubo valdžios ir komandos draugų palaikymą. Rezultatai irgi geri.

– O komandą treniruojančio portugalo Toni palankumo užtenka?

– Dirbame ir gerbiame vienas kitą. Aš manau, kad visada pirmiausia reikia pradėti nuo savęs. Jei esi profesionalas ir į savo darbą žiūri profesionaliai, laikaisi režimo, prisižiūri, gerbi komandos draugus ir vidines klubo taisykles, tai nemanau, kad turi kilti kokių nors problemų su bet kuriuo treneriu.

– Nepaisant puikaus žaidimo Rumunijoje, santykiai su Lietuvos rinktine jau kuris laikas yra nutrūkę. Ar per E.Jankausko vadovavimo laikotarpį buvote sulaukęs kvietimo?

– Atvirai pasakyti? Esu treneriui pasakęs, kad noriu susikoncentruoti į savo karjerą, klubinį futbolą. Atsiduoti klubui ir savo šeimai, turiu du vaikus. Visos kitos bet kokios spekuliacijos – man yra neįdomios. Kaip matote, aš atsiribojau nuo viso to. Tiesiog nusprendžiau atsitraukti ir manau, kad visiems nuo to buvo tik geriau. Jums, žurnalistams, – taip pat.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Giedrius Arlauskis
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Giedrius Arlauskis

– Ar sutiktumėte sugrįžti, jei vėl sulauktumėte kvietimo?

– Šiuo metu – ne.

– O kas turėtų pasikeisti?

– Tam tikrų žmonių požiūris į futbolininkus. Kaip anksčiau minėjau, būdamas profesionalu, to paties tikiuosi ir iš kitų.

– Rumunijoje žaidžiantis jūsų buvęs komandos draugas rinktinėje Deivydas Matulevičius atvyks stebėti dvikovą į Ploještį. Ar neplanavote to padaryti ir jūs?

– Ne. Stebėsiu mačą ramiai namuose su šeima ir vaikais. Rungtynės vyks vėlai, juo labiau tai – dvikova be žiūrovų. Stadione kaip žiūrovas lankausi labai retai (šypsosi).

– Ar įmanoma dabartinei Lietuvos rinktinei pasipriešinti rumunams?

– Ne.

Wikipedia nuotr./Ploješčio Ilie Oanos stadionas
Wikipedia nuotr./Ploješčio Ilie Oanos stadionas

– Užsiminėte, jog mačas bus žaidžiamas prie tuščių tribūnų. Ar Rumunijos futbolo fanai tikrai tokie karšti, kad futbolo federacija jau ne pirmą kartą sulaukia sankcijų?

– Jų pietietiškas karštas mentalitetas tikrai jaučiasi. Žmonės kenkia patys sau. Išsišokėlių ir kvailių galima rasti visur. Gaila, kad dėl to tenka mokėti visiems. Patiems futbolininkams žaisti be žiūrovų tokiame stadione yra didelis minusas. Ploješčio stadionas yra nedidelis ir labai kompaktiškas. Gaila, kad lietuviai nepajaus tos atmosferos, nes sirgaliai šiame mieste yra tikrai crazy.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria
Parašykite atsiliepimą apie SPORTO rubriką