Apie specialybės ypatumus, „Žalgirio“ komplektaciją, komandai keliamus tikslus ir artėjantį transferų langą M.Nikoličius papasakojo internetinei svetainei zalgiris–vilnius.lt.
– Mindaugai, baigėte teisės mokslus, kodėl nukreipėte karjerą į sporto sritį?
– Užaugau vėjuotoje Nidoje, kur sporto šakų pasirinkimas ganėtinai mažas, tačiau futbolu gyvenu nuo mažų dienų. Nuo dvylikos metų palaikiau „Atlantą“ ir buvau aktyvus „Vakarų fronto“ aistruolių narys. Vėliau nusprendžiau studijuoti teisę ir įgijau teisės magistro laipsnį. Tai padariau tikslingai, nes norint dirbti su žaidėjų transferais ar vadovauti futbolo klubui, teisės specialybė yra viena tinkamiausių. Niekad neabejojau, kad dirbsiu futbolo srityje, nors tėvai ir turėjo kitų planų (juokiasi). Vakar sulaukiau skambučio ir jų pripažinimo, kad tai, ką darau, nėra beprasmiška ir turi savo vertę. Matyt, juos įtakojo pirma vieta lentelėje (juokiasi).
– Kodėl pasirinkote „Žalgirį“? Juk prieš metus tai buvo I lygos vidutiniokas?
– Pasirinkau ne „Žalgirį“, o Pietų IV. Tuo metu, kai gimė idėja gaivinti „Žalgirį“, komanda tik egzistavo. Pagrindinis pirmo etapo tikslas – atlyginti žmonėms, kurie tikėjo „Žalgirio“ vardu iki paskutinės – sunkiausios – minutės. Jie nusipelnė ambicingos ir kovojančios komandos, siekiančios aukščiausių tikslų. Mūsų tikslas sukurti kažką ypatingo.
– Esate sporto direktorius. Kokios jūsų funkcijos ir tikslai?
– Mano pagrindinė funkcija – nuvesti „Žalgirį“ į kitą lygmenį. Šiuo metu pagrindinis mano uždavinys – rūpintis komanda, žaidėjais ir jų atėjimu arba išėjimu ir komandos. Tačiau ne mažiau svarbu yra „Žalgirio“ įvaizdis. Tai man tiek pat svarbu, kaip laimėti čempionatą. Klausimas yra ne tik „kurioje vietoje mes būsime sezono pabaigoje“, tačiau ir „kaip „Žalgiris“ bus integruotas visuomenėje ir versle“. Mes, „Žalgirio“ vadovai, siekiame, kad sirgaliai didžiuotųsi esą „Žalgirio“ bendruomene, didžiuotųsi žaliai balta dvasia ir aura, o ne tik komanda, kuri žaidžia savaitgalį.
– Ar sporto direktoriaus pareigos būtinos šiuolaikiniame futbolo klube?
– Tai labai priklauso nuo pačio klubo. Tiksliau, jo savininko ir valdymo formos. Įvairiose šalyse egzistuoja skirtinga praktika. Mano mokykla yra Vokietija, kur sporto direktorius yra komandos formavimo strateginę funkciją vykdantis darbuotojas.
– Lietuvos futbolininkai – ne patys paklausiausi žaidėjai futbolo rinkoje. Kodėl taip yra? Ir ar artimiausiu laiku ši nuostata gali pasikeisti?
– Šiuo metu rinka perpildyta laisvų žaidėjų. Todėl rasti gerą žaidėją galima ir be transfero mokesčio. Deja, lietuviai kol kas patenka į vidutinių žaidėjų grupę, o tai ar jie gaus gerą kontraktą užsienio klube, priklauso nuo daug šalutinių veiksnių. Konkurencija milžiniška, tačiau dirbant tikslingai visuomet galima pasiekti rezultatą. Aš neabejoju, kad anksčiau ar vėliau „Žalgirio“ geriausi žaidėjai keliaus į stiprius vakarų Europos klubus su transfero mokesčiu.
– Kokia Žalgirio komandos koncepcija?
– Ilgalaikė. Mes turime aiškų profilį pagal kurį renkamės žaidėjus. Šioje komandoje praktiškai nėra atsitiktinių žaidėjų. Nemažiau reikšminga už kokybines žaidėjų savybes yra psichologinės ypatybės ir mentalitetas. Labai svarbu, kad žaidėjai tiktų prie komandos filosofijos. Manau, žaidėjus atrinkome tikrai gerai, todėl turime puikų mikroklimatą, futbolininkai bendrauja ne tik treniruotėse. Jausmas toks, tarsi visi kartu dirbtume ne tris mėnesius, o kur kas ilgiau.
– „Žalgirio“ komanda suburta per du mėnesius. Ar viskas pavyko, kas buvo planuota?
– Galėjo būti ir geriau, ir blogiau. Svarbiausias „Žalgiryje“ esančių žaidėjų pliusas – jų visų noras ginti žaliai–baltų spalvas. Jiems tai nėra eilinė komanda, todėl žaidėjų papildoma motyvacija tik palengvina mūsų darbą.
Buvo žaidėjų, kurių nekvietėme ar nepasiūlėme kontraktų dėl to, kad jiems „Žalgiris“ buvo 3–4 opcija. Turėjome tikslą surinkti žaidėjus, kuriems „Žalgiris“ ne vis vien.
Į personalijas veltis kol kas per anksti, žaidėjai dar turi laiko įrodyti, kad verti būti čia. Stipriai rankas varžė finansinės galimybės. Tačiau vadovavomės šūkiu, „geriau mažiau, bet laiku“. Tikslas buvo surinkti jaunų ir vyresnių žaidėjų mišinį. Norėjosi duoti šansą jaunesniems, ambicingiems žaidėjams, kurie galėtų įrodyti savo vertę, taip pat suteikti šansą „senajai gvardijai“, kuri dar turi parako ir gali perteikti savo patirtį. Pasisekė su legionieriais, kurių indėlis į komandos pergales akivaizdus.
– Ar esate patenkintas trenerio darbu?
– Taip. Treneris lūkesčius pateisina su kaupu. Jis atitinka „Žalgirio“ komandos dvasią ir, mano manymu, šiuo metu yra vienas geriausių Lietuvos trenerių. Igoris pasižymi tvirtu charakteriu, yra disciplinos komandoje šalininkas ir orientuotas į tikslą. Tiesą sakant, lūkesčius pateisina visas trenerių štabas!
– Kokie planai prieš artimiausią transferų langą?
– Sudėtis turėtų keistis nežymiai. Dar turime du mėnesius atlikti namų darbus, daug įtakos žaidėjų migracijai turės užimama vieta turnyrinėje lentelėje. Planų yra, galimybių – irgi. Kuria pasinaudosime, priklausys nuo daugelio veiksnių.
– Įvertinkite „Žalgirio“ startą A lygoje.
– Tikrai pavykusi sezono pradžia. Džiugu, kad komanda turi charakterį ir stimulą įrodyti savo vertę. Kiekvienos artimiausios varžybos mums – svarbiausios. Manau, didelę reikšmę šitos komandos evoliucijoje turėjo pergalė derbyje su „Vėtrą“. Mes parodėme stiprų charakterį ir valią nugalėti, kai sugebėjome atsitiesti pirmi praleidę įvartį. Palaikymas, kurio sulaukiame kiekvienose varžybose iš Pietų IV yra nuostabus ir tai padeda dar labiau tikėti savo jėgomis, pakelia kovinę dvasią išeiti ant vejos ir žaisti dar geriau.
– Kokius tikslus keliate sportininkams, komandai?
– Nesvarbu, kaip pasibaigs varžybos, išėjus iš aikštės kiekvienas žaidėjas turi būti atidavęs visas savo jėgas! Mes nusiteikę ryžtingai kautis su visais. Aš įsitikinęs, kad tris taškus galime iškovoti prieš visas Lietuvos komandas. Svarbiausia šiuo metu koncentruotis į kiekvienas artimiausias varžybas. O kai iki čempionato liks trys turai, bus galima atsakyti, į kurią vietą šiais metais galime pretenduoti.
– Kokį „Žalgirį“ matote sezono pabaigoje ir... po 3 metų?
– Noriu, kad sezono pabaigoje „Žalgiris“ užtikrintai keliautų savo iškeltų tikslų link. Po 3 metų būtų nuostabu, jei „Žalgiris“ turėtų savo namus, ar bent būtų pradėjęs juos statyti.
– Kaip švenčiate „Žalgirio“ pergales?
– Kol kas jų nebuvo tiek daug, kad priprasčiau, tad pergalių šventimo sistemos dar nėra (juokiasi). Po varžybų būnu labai pavargęs, nes tiesiogiai išgyvenu kiekvieną epizodą aikštėje.
– Minėjote, kad esate kilęs iš Nidos. Ten „Žalgiris“ sirgalių turi?
– Jų daugėja su kiekviena diena. Visi, kas mane pažįsta, jau palaiko „Žalgirį“ (šypsosi).
