Ko tikėtis iš Lietuvos olimpiečių, ar verta važiuoti į žaidynes Rusijoje, ar saugu – apie tai tiesioginėje vaizdo konferencijoje 15min.lt redakcijoje kalbėjome su Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) prezidente Daina Gudzinevičiūte.
Buvusi sportininkė ir olimpinė čempionė kalbėjo apie olimpiadai skirtas lėšas, sportininkų pasirengimą bei saugumą Sočyje. Be to, D.Gudzinevičiūtė atskleidė ir įdomių faktų apie neseniai Lengvosios atletikos federacijos (LAF) prezidento Eimanto Skrabulio kaltinimus LTOK. Viešnia teigė, kad E.Skrabulis už šmeižtą gali būti pašalintas iš LTOK generalinės asamblėjos narių.
– Dėl savo saugumo per žaidynes Sočyje labiau turėtų drebėti Izraelio ar net Rusijos sportininkai. Tačiau galvojame apie savo sportininkus: ar Lietuvos tautinis olimpinis komitetas yra paprašęs saugumo garantijų iš Rusijos pusės? Ar jūs pati nebijote galimų teroristų išpuolių?
– Terorizmas turbūt nėra vien šiuolaikinio amžiaus rykštė ir jis nesirenka žmonių nei pagal tautybę, nei pagal odos spalvą. Teoriškai nukentėti gali visi, tačiau aš pati nebijau. Papildomų garantijų mes nereikalaujame ir negalime reikalauti, nes saugumas yra garantuotas visiems. Tai užtikrina ir valstybė, ir jos organizacinis komitetas, ir Tarptautinis olimpinis komitetas (IOC) su prezidentu priešakyje. Jis teigė, kad baimei pagrindo nėra.
– JAV jau yra numačiusi planą, kaip bandytų evakuoti savo sportininkus. Ar Lietuvoje buvo keliami klausimai, kas būtų, jeigu būtų?
– Ne, to nebuvo. Sportininkai visada gali pasirinkti, ar važiuoti į olimpiadą, ar ne. Tai nėra pareiga, tai yra garbė. Jei kuris nors sportininkas nenori ten važiuoti, ar bijo, gali to ir nedaryti. Mūsų sportininkai yra tik devyni, ne kaip JAV – keli šimtai. Atskiro lėktuvo mums nereikia (šypsosi).
– Kiek kainuos Lietuvai dalyvavimas Sočio žiemos žaidynėse? Kiek pinigų už žaidynes gauna mūsų olimpiečiai?
– Tikslių skaičių negaliu pasakyti, nes sportininkai rengiasi pagal atskiras programas. Žiemos sportininkai kainuoja truputį daugiau nei vasaros dėl paprastos priežasties – pažiūrėkite pro langą. Sunku suskaičiuoti, kiek tai buvo, tad komentuoti sunku, Pinigus skiria federacijos, valstybė, atskiri rėmėjai, LTOK lėšos federacijoms, programos „Sočis 2014“ lėšos, tad taip greitai suskaičiuoti tiksliai yra sunku. Kad ir kaip bebūtų, sportininkams vis tiek atrodo negana, tačiau mes stengiamės aprūpinti, kad pasirengimas vyktų sklandžiai.
– Vanagienė – Vanagas, Terentjevas – Terentjeva, Strolia – Strolienė. Tai mūsų žiemos sportas. Tėvai ir vaikai, giminės ir artimieji. Gal baigiame šeimyninės rangos metodus – vieni kitus treniruoja, gauna pasakiškus pinigus ir tik vaidina darbą. Juk geriau dirbti su gimine, nei ieškoti talentingų sportininkų?
– Dinastijos yra ne vien sporte, ir tai yra visiškai normalu, kad ir Sabonis – Sabonis. Dinastijos nėra blogai, tai gal net geriau. Pasakymas apie mitinius „sporto turistus“ rodo tik neišmanymą. Kad nuvažiuotum į olimpiadą kaip „sporto turistas“ reikia dirbti ir rengtis ne vienerius metus, stengtis. Tai yra įžeidžiantis pasakymas. Jei sportininkas iškovojo teisę dalyvauti olimpiadoje, mes laikomės principo, kad jis turi nuvykti. Sporte visad vienas yra pirmas, kitas – paskutinis. Nežinau nė vieno sportininko, kuris visada ir nuo pradžių yra pirmas.
– Suteikėme pilietybę Isabellai Tobias, o Estija savai porai neigiamai atsakė jau trečiąjį kartą. Gal neverta kišti milžiniškų pinigų į bevertį dalyką – paskutines vietas užimančius sportininkus. Gal geriau suteikti kitų šalių geriems sportininkams pilietybę, duoti gerą algą ir tegul jie kovoja olimpiadoje dėl medalių. Kitos Europos šalys taip daro ir nemato tame nieko gėdingo. Bent jau įdomiau žiūrėti žiemos žaidynes bus.
– Mūsų nuomonė buvo išreikšta ne kartą dar prašant pilietybės ir siekiant visuomenės palaikymo I.Tobias. Mes kalbame tik apie išskirtines sporto šakas, kaip dailusis čiuožimas. Šiame sporte yra ypač sunku sujungti geras poras, tai kartais tampa sunku ir didžiosioms valstybėms. Aš asmeniškai esu patriotiška ir nemanau, kad pritarčiau siekiui suteikti pilietybę futbolininkui, krepšininkui ar kitam populiarios sporto šakos nariui.
Tai gal nėra labai normalu, tačiau tai vyksta, o ypač dailiajame čiuožime. Yra ne vienas kartas olimpiadų istorijoje, kai sportininkai čiuožia atstovaudami ne kokiai vienai šaliai, o IOC. Apie tokį variantą po pirmojo „ne“ I.Tobias svarstėme ir mes. Vis dėlto, dailiajame čiuožime tai nėra leidžiama, nes mišrių porų aukščiausiame lygyje yra kone trečdalis.
– Vadinasi, LTOK ateityje tokios praktikos dažnai netaikys?
– Ne, mūsų sporto politika nėra tokia. Pavyzdžiui, Rusija tai daro daug ir dažnai – vilioja ne tik sportininkus, bet ir trenerius. Mūsų sporto politika nėra tokia ir ji neturėtų keistis.
– Vieno savimi pasitikinčio žinovo mintis skambėjo taip: geriau būti pirmiems, kurie atsisakys dalyvauti olimpiadoje Rusijoje, nei paskutiniems varžybose, kurios taps nedraugiškos valstybės propagandos ir traukulių fejerverku Sočyje. Jei mūsų šalį menkina, gal vertėtų ir išsišokti – boikotuoti žiemos žaidynes? Ką mes tuo prarasime? Medalių ir taip nelaimėsime.
– O ką mes tuo laimėsime? Olimpiadą organizuoja ne valstybė, o IOC su organizaciniu komitetu. Valstybė tik priima sportininkus ir sukuria infrastruktūrą. Visų pirma, tai yra sportininkų šventė, jų darbo rezultatų įvertinimas, o ne politikų reikalas Tai nėra politinis klausimas. Paklauskite bent vieno sportininko, ar jie norėtų nevažiuoti į olimpiadą dėl politikos – manau, kad atsakymas būtų aiškus.
– Tiesiog tragedija, košmaras su žiemos sporto šakomis Lietuvoje... Kiek ilgai tai tęsis?
– Ne košmaras, tačiau žiemos sporto šakos nėra populiarios ir mes bandysime tai gaivinti. Žiemos sportas turi tokią pačią teisę egzistuoti, kaip ir kitas sportas. Manau, kad devyni sportininkai žiemos olimpiadoje jau yra pasiekimas, o ateityje jų turėsime daugiau. Negalime sakyti, kad situacija visiškai bloga, tačiau ateityje tikrai galime turėti prizininkę – A.Sereikaitę. Kol kas ji yra jauna. Dailiojo čiuožimo porai užimti dešimtąją vietą, kaip planuojama, būtų labai didelis pasiekimas. Tai yra labai populiari sporto šaka, ją mėgsta TV žiūrovai, net ir tie žmonės, kurie paprastai sporto nežiūri. Čiuožėjų pora per TV rodoma kelias minutes, ne sekundes – tai ir reklama valstybei.
– Buvęs LTOK prezidentas Artūras Poviliūnas pralaimėjo lažybas ir rogutėmis turėjo nusileisti nuo kalno. Ką jūs padarytumėte, jei kuris nors iš Lietuvos olimpiečių patektų į dešimtuką? O jei laimėtų medalį?
– Tikiu, kad mūsų šokėjai ant ledo gali užimti dešimtąją vietą, taip pat į dešimtuką gali patekti ir A.Sereikaitė – jos sporto šakoje daug netikėtumų būna.
– Neseniai skaičiau, kad lengvosios atletikos federacijos prezidentas Eimantas Skrabulis LTOK apkaltino pinigų švaistymu, komitetas maudosi piniguose, o sportui skiria mažiau nei turėtų. Tai tiesa? Dar anksčiau rašė, kad A.Poviliūno alga 60 tūkstančių litų su premijomis. Kiek dabar gauna LTOK prezidentas?
– Federacijos, kurias E.Skrabulis įvardijo kaip sąjungininkes, viešai paneigė tokius jo žodžius. Šis šmeižikiškas interviu yra melas ir jo pasakytos mintys mus labai nustebino. Artėja LTOK generalinė asamblėja ir mes galvojame pašalinti E.Skrabulį iš asamblėjos narių už tyčinį kenkimą ir šmeižimą.
Mūsų atlyginimai tikrai nėra tokie, kokius žmonės įsivaizduoja. Buvusio prezidento alga tikrai nėra tokia – 60 tūkst. skamba kaip „kosmosas“. Mūsų algos ir biudžetas yra viešas ir netrukus bus paskelbtas LTOK puslapyje, administracinės lėšos sudaro apie 9 proc. biudžeto.
– Ar pasiekimai sporte tikrai garsina šalį visame pasaulyje? Ar yra įrodymų? Gal buvo atlikti tyrimai ar apklausos? Kol kas tai atrodo viso labo kaip gražus mitas, kurio niekas nenori griauti.
– Sako, kad pagal apklausą Kinijoje vienas populiariausių žmonių yra Jonas Kazlauskas. Arvydas Sabonis tarp populiariausių Lietuvos žmonių praėjusią savaitę buvo dešimtuke. Užsienio valstybėje paklausus, iš kokios tu valstybės, daugelis žino krepšinį. Asmeniškai susidūriau su pagyvenusio amžiaus pora, kuri sužinojusi, kad esu iš Lietuvos, iškart atsiminė – „Jūsų 15-metė mergina Londone laimėjo auksą. Nuo tada mes sergame už Lietuvą.“
Sportas yra viena veiksmingiausių valstybė populiarinimo priemonių. Tai daro net tokios valstybės kaip Kataras, o ji neseniai pripažinta turtingiausia pasaulyje. Tokia valstybė perka užsienio sportininkus ir vis tiek bando populiarinti sportą, nors pinigų jai netrūksta.
