Per visą žmonijos istoriją gyvūnams teko patirti daug sunkumų – juos medžiojo maistui ir pramogai, pavertė žemės ūkio „mašinomis“, įkalino šachtose bei cirkuose.
Žmonės sugebėjo išnaudoti natūralius gyvūnų instinktus ir juos pavergti, todėl atsirado tokios sporto šakos kaip arklių, šunų kinkinių, balandžių lenktynės. Su laiku buvo žengta dar toliau – gyvūnai pradėjo dalyvauti kruvinajame sporte.
Viena sporto šaka, kuri žaibiškai išpopuliarėjo XIX a. pabaigoje ir vis dar nėra galutinai uždrausta – boksas tarp žmogaus ir kengūros.
Yra versija, kad pirmoji kengūra-boksininkė gyveno JAV, Filadelfijos zoologijos sode. Ji linksmindavo sodo lankytojus boksuodamasi su savo prižiūrėtoju. Žmonės praminė ją Johnu L. (garsaus to meto boksininko Johno L. Sullivano garbei).
Tačiau ši versija pakankamai neaiški – straipsnis apie kengūrą publikuotas laikraštyje „Philippsburg Herald“ 1891 m. balandžio mėn., bet nenurodoma, ar tai buvo vieši pasirodymai ir kada šios bokso dvikovos pradėtos rengti.
Labiausiai tikėtina, kad šis sportas gimė Australijoje – kengūrų tėvynėje. Pirmosios žinutės laikraščiuose publikuotos 1891 m. kovo mėn. Vietos įžymybe tapo kengūros patinas Jackas, kurį įsigijo ponas R.S.Mayne'as.
Pamatęs, kad kengūra protingesnė už kitus savo gentainius, vyras nutarė išlavinti jos instinktus iki tobulybės. Jau po trejų metų intensyvių bokso treniruočių Jackas pradėjo dalyvauti viešuose pasirodymuose, į kuriuos plūste plūsdavo žiūrovai.
Po kovų serijos Melburne Jackas pasirodė Sidnėjuje, Adelaidėje, Kvinslende, bet 1891 m. lapkričio pradžioje po mačo Naujajame Pietų Velse netikėtai nugaišo. Savininkas apkaltino rėmėjus nunuodijus kengūrą, bet veterinaro išvada tai paneigė.
Greitai Jackui atsirado pamaina – Jackas II. Kengūra ir jos treneris profesorius Lindermanas užkariavo Australiją. Nugaišus Jackui II 1892 m. treneris iškeliavo į Angliją su trečiąja kengūra-boksininke Johnu L.
Ūkanotajame Albione Johnas L. sukėlė tikrą furorą. Laikraščiai rašė, kad kengūra boksuojasi profesionaliau ir smūgiuoja stipriau nei žmogus. Žymusis Johnas L. Sullivanas atsisakė su ja kautis, o genialioji aktorė Sarah Bernhardt buvo taip apstulbinta, kad net sumokėjo kengūrai 1000 svarų sterlingų už pasirodymą.
Kengūrų bumas ėmė slūgti, bet ne dėl to, kad kam nors rūpėtų gyvūnų teisės. Tiesiog publikai pasidarė nuobodu, netgi laikraščiai rašė, kad tokie pasirodymai visur vienodi.
Kai Didžiojoje Britanijoje ėmė slūgti susidomėjimas naująja sporto šaka, Johnas L. perskrido Atlantą ir pradėjo sėkmės kampaniją Jungtinėse valstijose.
Įvykiai vystėsi žaibiškai. Treniruotos kengūros jau 1893 m. dalyvavo įvairių JAV cirkų pasirodymuose, kur boksavosi su klounais. Dažnai kraujo ištroškusi publika smagindavosi stebėdama profesionalių boksininkų ir kengūrų dvikovas. Savininkams ir lažybų bendrovėms gyvūnai sukrovė didelius turtus, verslas sukosi kaip pašėlęs.
Bet visi „geri“ dalykai kada nors baigiasi ir netrukus kengūrų ėmė trūkti. Kruvinasis sportas turėjo didelį pasisekimą ir sutraukdavo minias žmonių, bet kengūros juk Europoje ir JAV negyvena. Zoologijos soduose dar prieš 20 metų buvo galima gana pigiai įsigyti didžiąją pilkąją kengūrą, bet 1893 m. jų jau nepardavinėjo.
Verteivoms teko samdyti laivų kapitonus, kad tie nuplauktų į Australiją ir atgabentų tiek kengūrų, kiek sugebės pagauti. Bet ir tai nepasiteisino. Gyvūnai atsiėjo per daug brangiai, atsižvelgiant į trumpą karjerą bokso ringe ir labai dažnus mirties nuo traumų atvejus.
Kengūrų bumas ėmė slūgti, bet ne dėl to, kad kam nors rūpėtų gyvūnų teisės. Tiesiog publikai pasidarė nuobodu, netgi laikraščiai rašė, kad tokie pasirodymai visur vienodi.
Besiboksuojanti kengūra greitai virto simboliu ir animacinių filmų personažu. 1920 m. pasirodė filmas „Kengūra-boksininkė“, o 1935 m. „Disney“ kompanijos sukurtas personažas puikavosi šalia peliuko Mikio.
Kengūros su bokso pirštinėmis atvaizdas tapo Australijos nacionaliniu simboliu. Vėliava su kengūra-boksininke puikuojasi įvairiuose sporto renginiuose – kriketo, teniso, krepšinio ir futbolo varžybose, geros valios ir olimpinėse žaidynėse.
Vankuverio olimpiadoje netgi kilo skandalas, kai Tarptautinis olimpinis komitetas pareikalavo Australijos rinktinės pašalinti vėliavą iš olimpinio kaimelio. Jungtinėse Valstijose prieš kengūrų išnaudojimą sporte ryžtingai kovoja PETA, bet visuotinis boikotas dar nėra pasiektas.
