– Kokie dabar tavo planai, kai jau nedalyvausi pasaulio ir Europos čempionatuose bei olimpinėse žaidynėse?
– Laikas atiduoti duoklę savo šeimai, man jau 37-eri. Visą laiką važinėjau, šeima buvo viena. Šie metai man paskutinieji studijų metai Lietuvos edukologijos universiteto doktorantūroje. Noriu baigti mokslus ir ieškoti vietos, kur galėčiau save realizuoti. Savęs neįsivaizduoju ne sporto srityje, prie baidarių noriu ir toliau pasilikti, padėti treneriams ugdyti sportininkus.
Laikai dabar nėra lengvi, bet, jeigu ieškosiu darbo, jį, manau, turėčiau rasti. Šiemet vyks Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos rinkimai, bus renkamas federacijos prezidentas, generalinis sekretorius, gavau pasiūlymą Lietuvos olimpiniame sporto centre kuruoti baidarių ir kanojų irklavimą.
– Ar galvoji, kad Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijoje gali įvykti permainų?
– Gali. Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo bendruomenė nėra patenkinta dabartine federacijos veikla. Buvo nesklandumų organizuojant varžybas, komplektuojant rinktines, jaunimą ir jaunius siunčiant į varžybas. Apie tas bėdas dabar kalbasi treneriai, jie man irgi išsako problemas, su kuriomis susiduria.
Praėjusiais metais federacija buvo paduota į teismą, nes neišvežė sportininkų į Pasaulio taurės varžybas, buvo iškilęs konfliktas. Tačiau abipusiu susitarimu viskas baigėsi gerai.
– Jeigu būtum išrinktas Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos generaliniu sekretoriumi, ar nebijotum didžiulio darbo ir atsakomybės?
– Dabar turiu galimybę rinktis, kur eiti dirbti. Federacijoje darbas iš tiesų didžiulis, visiems geras nebūsi. Dar laiko yra, svarstau. Pasiūlymų turiu, vieną iš jų priimsiu.
– Jeigu tau pasiūlys federacijos prezidento postą, ar sutiksi?
– Svarstysiu tą galimybę. Federacijos prezidentas turi turėti autoritetą, pasiūlyti naujų, šviežių idėjų, kurios federacijos darbe įneštų gaivių vėjų, pakoreguotų finansavimą, padėtų mūsų mėgstamai sporto šakai. Be pinigų nieko negalima padaryti.
– O Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentu nenorėtum tapti?
– Tikrai ne. Pirmiausia reikėtų praeiti visus laiptelius, susipažinti su sporto veikla – padirbėti treneriu, metodininku, sporto organizatoriumi, sporto šakos kuratoriumi ar generaliniu sekretoriumi, susipažinti su tarptautinėmis organizacijomis, visais finansavimais, įgyti daug patirties. Išlipęs iš valties negali veržtis į tą postą, neturiu jokio įdirbio. Mažiausiai porą metų reikėtų su viskuo susipažinti.
– Mūsų irkluotojai gundosi šokiais televizijų laidose. O tu ar nenori dalyvauti tuose šokių projektuose?
– Nesu linkęs nei šokti, nei dainuoti, tam neturiu talento. Atsiskleidžiau tiktai baidarių irklavime, pačias gražiausias pergales pasiekiau savo darbu. Nesmerkiu tų sportininkų, kurie nutarė dalyvauti šokių projekte, tačiau jiems reikėtų žinoti ribas. Jeigu visa galva pasinersi į šokius ar dainavimus, kitas televizijos laidas, nukentės tavo tiesioginis darbas.
Dabar, kai daugumai sportininkams baigėsi sezonas ir yra pereinamis laikotarpis, jie gali išbandyti save naujame amplua. Tegul Jevgenijus Šuklinas pajuda aikštelėje, šokių scenoje, išmoksta gražiai šokti, tačiau, nemanau, kad jis visa galva įsisuks į šokių sūkurį.
– Su didžiuoju sportu atsisveikinai, o ar liksi mėgėjiškame?
– Apie tai dabar negalvoju, kažkiek reikia pailsėti, kad vėl atsirastų noras irkluoti. Dabar džiaugiuosi savo poilsiu, kad nereikia anksti keltis ir eiti treniruotis. Smagiai leidžiu laiką su šeima, džiaugiamės, kad galime būti kartu. Jau prasidėjo mokslas, padaugėjo rūpesčių.
Tačiau kažin ar jau dalyvausiu Lietuvos čempionatuose. Tam reikia rengtis, o nepasirengus nėra ko kišti nosį, nes jauni irkluotojai yra stiprūs, profesionaliai treniruojasi. Yra nemažai atvejų, kai atletai meta sportuoti, o po to vėl sugrįžta. Man didžiojo sporto tikrai užteko. Sportuosiu savo malonumui – pabėgiosiu, pavažinėsiu dviračiu, nueisiu į salę pasimankštinti, vasarą pairkluosiu baidarę.
– Gal dalyvausi veteranų varžybose?
– Kadangi šiemet dalyvavau olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionate, tai pagal nuostatus trejus metus negaliu dalyvauti veteranų varžybose. Vėliau galėsiu dalyvauti, tai gal ir susigundysiu. O Lietuvos veteranų varžybose galiu dalyvauti, nėra tokių griežtų taisyklų, bet ką man tas duos, kai pralenksiu „senukus“.
– Ar esi patenkintas savo pasirodymu per Londono olimpines žaidynes?
– Dešimta vieta nėra labai aukšta. Jeigu pusfinalyje keliomis dešimtosiomis sekundės dalimis būčiau greičiau nuirklavęs nuotolį, galėjau patekti į finalą – tada savo pasirodymu būčiau patenkintas. Tačiau džiaugiuosi, kad distancijoje visiškai išsikroviau, nepadariau klaidų, bet to neužteko, jog patekčiau į finalą. Dėl to truputėlį gaila.
Mažajame finale buvau antras. Prieš olimpines žaidynes buvo pakeistos baidarių ir kanojų irklavimo varžybų taisyklės. Buvo rungtyniaujama aštuoniuose takeliuose, o ne devyniuose, kaip anksčiau. Būčiau irklavęs finale, kadangi pusfinalyje mano rezultatas buvo devintas. Tačiau finale, kažin, ar būčiau pakilęs aukščiau.
31 metų vokietis Ronaldas Rauhe, su kuriuo dvivietėje ir vienvietėje varžausi jau gal 10 ar 15 metų ir kuris pusfinalyje mane aplenkė, finale irgi buvo aštuntas. Jam metai taip pat padarė savo.
