Penkiakovininkas finalinėje kombinuotoje šaudymo ir bėgimo rungtyje spurtavo pagirtinai ir iš 19-osios vietos pakilo į 9-ąją. Tačiau, anot paties sportininko, šiais metais jam pritrūko vienos idealios rungties, kuri būtų visą pasirodymą patempusi į viršų.
J.Kinderis prastai pasirodė jau pirmojoje fechtavimo rungtyje. Po finišo sportininkas teigė, kad už pasirengimo pastangas stipresnis pasirodė esąs jaudulys ir pasaulio čempiono vardo našta.
Sekmadienį Justinas Kinderis ir Laura Asadauskaitė varžysis mišrioje penkiakovės kategorijoje ir bandys atsigriebti už neapgintus pasaulio čempionų vardus.
– Kaip pats jaučiatės – nusivylęs ar patenkintas?
– Pagal pasirengimą norėjosi geriau. Visur atrodo lyg ir neblogai pasirodžiau, bet pritrūko tos vienos rungties, kuri stipriai patemptų į viršų. Praėjusiais metais fechtavimas ir jodinėjimas buvo be klaidų. Šiaip devinta vieta nėra labai bloga. Visą dieną sugebėjau lipti aukštyn. Treneris sako, kad vyriškai kovojau iki galo.
– Ar čempionate buvo staigmenų?
– Taip, sidabrą iškovojęs egiptietis nei karto anksčiau nėra stovėjęs ant pakylos. Tai didžiulė staigmena. Jis išgąsdindavo, bet niekada iki galo nepadarydavo. Šiandien tikrai sublizgėjo.
– Ar jautėte spaudimą, kad ginate čempiono titulo?
– Neslėpsiu, kad įtampa tikrai slėgė. Atrodė, kad esu geriau tam pasirengęs ir stengiausi atsiribojau nuo aplinkinių. Bet tai nėra taip paprasta. Fechtavime tikrai buvo įtampa. Kelnėse truputėlį buvo...
– Ar norėtumėte, kad tokio lygio varžybos vyktų Lietuvoje?
– Aišku, galbūt būtų sunku. Net sunkiau nei čia. Bet tam ir yra gražus sportas, kad ir kitiem malonumą suteiktum. Viena iš mano svajonių yra, kad vyktų Lietuvoje iš pradžių bent žemesnio lygio varžybos, o vėliau ir Europos ar pasaulio čempionatai. Kol kas tokių tradicijų nėra.
– Kaip vertinate visą sezoną?
– Buvo tikslas sau ir kitiems įrodyti, kad praėjusiai metai nebuvo atsitiktinumas – sužibėjau ir viskas. Bent Europoje medalio norėjau ar pasaulyje bent šeštos vietos, kad būčiau parodęs stabilumą, o dabar kažko pritrūko. Kažkas slėgė... Priimsime kaip pamoką ir stengsimės nekartoti klaidų, kurių tikrai buvo.
– Kaip rytoj gali sektis su Laura Asadauskaite?
– Tai bus visiškai kitokia penkiakovė, nes plaukimo ir bėgimo rungtys bus per pusę trumpesnės, o Laura yra ištvermės žmogus ir jai sprintas nėra parankus. Ten nespėji įsibėgėti ir jau baigiasi. Aišku, visi bijo ir gerbia mus.
