Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad žaidynių, kurios vyksta kas dvejus metus, tikslas – parodyti visuomenei, kad žmonės su persodintomis širdimis gali gyventi visavertį gyvenimą. Todėl žaidynės prasidėjo iškilminga eisena per miestą. Kiekvienos šalies atstovai nešė savo šalies vėliavą. Džiugu, kad tarp jų plevėsavo ir Lietuvos trispalvė.
Lietuvos nefrologinių ligonių asociacija „Gyvastis“, jungianti žmones, gyvenančius persodinto inksto, širdies, kepenų, plaučių dėka, arba tuos, kurie laukia transplantacijos, pernai tapo Europos federacijos nare stebėtoja. Kartu su lietuviais į europinę organizaciją „įsiliejo“ ir bulgarai, vengrai, čekai. Naujieji nariai turėjo pristatyti savo organizacijas.
Žaidynėse dalyvavo 141 atstovas iš 22 Europos šalių. Palaikančiųjų buvo keletą šimtų. Kadangi žaidynėse galėjo dalyvauti tik žmonės su persodinta širdimi arba plaučiais, Lietuvai atstovavo Nerijus. Jis dalyvavo bėgimo (100 m) ir šuolio į tolį rungtyse. Nors ir neturėjęs galimybių specialiai pasiruošti žaidynėms Nerijus pasirodė visai neblogai. Prizinių vietų neužėmė, tačiau nebuvo ir tarp paskutiniųjų.
Jauniausi žaidynių dalyviai buvo du 17–mečiai – vienas iš Prancūzijos, kitas – iš Didžiosios Britanijos. Vyriausiasis, 76–erių metų dalyvis, taip pat atstovavo Prancūzijai. Dar keletas veteranų atvyko iš Suomijos, Švedijos, Airijos.
Žaidynių metu šalia Vaxjo ligoninės buvo pasodinta obelis, skirta donorams atminti, taip pat priminsianti miesto gyventojams, ką transplantacija reiškia tiems žmonėms kurie jos dėka gavo galimybę gyventi antrąjį gyvenimą.
Apie organų donorystę ir transplantacijas
Šiuo metu su persodintu inkstu gyvena apie 600 žmonių, širdimi – apie 30, kepenimis – apie 20, plaučiais – 2, inksto–kasos kompleksu – 2.
Transplantacijos Lietuvoje laukia beveik 800 žmonių:
inksto – 225,
inksto ir kasos komplekso – 22,
širdies – 18,
širdies ir plaučių komplekso – 1,
kepenų – 39,
ragenų – 160
Iš laukiančiųjų 8 vaikai: inksto transplantacijos laukia 4 vaikai, širdies – 2, kepenų transplantacijos 2 vaikai.
