Dabar Gelužę supa prabangūs būstai. Ir naujakuriai nori išguiti senbuvius – vandens slidininkus. Šie nepasiduoda, nes siauras, kranto nuo vėjų saugomas ežeras idealiai tinka sportui, kurio didžiausias priešas – vėjas ir bangos, keliančios pavojų slidininkų sveikatai.
Tačiau nuo 2010 m. kovo vandens slidininkams nebeleidžiama sportuoti Gelužėje, nes jų kateris per daug galingas plaukioti tokio dydžio ežere.
Vyriausybėje jau yra parengtas įstatymo projektas, kuriame numatyta išimties tvarka leisti vandens slidininkams treniruotis Gelužėje. Bet Aplinkos ministerija neskuba priimti sprendimo, nors ministras Gediminas Kazlauskas ir vienas jo patarėjų tikrai negalėtų pamiršti, kas yra Gelužė – jų namai stovi netoli šio ežero.
Seimo Aplinkos apsaugos komitetas trečiadienį ketino prasklaidyti nežinią dėl vandens slidinėjimo ateities Gelužėje. Tačiau po ilgų diskusijų šis klausimas buvo perkeltas į kitą posėdį.
Komiteto nariai siūlė vandens slidininkams rasti kitą vandens telkinį, tinkamą jų sportui, nes neva Gelužėje sportininkai trukdo poilsiautojams. Apie tai kalbėjo ir Pilaitės bendruomenei atstivavusi Janina Gadliauskienė, Aplinkos komiteto narės Aurelijos Stancikienės padėjėja.
Pati A. Stancikienė iškart pareiškė, kad situacija – aklavietėje, o dėl to kalčiausia betvarkė teritorijų planavimo srityje.
„Jeigu pakrantėje nuo 1965 m. buvo vandens slidinėjimo bazė, neįsivaizduoju, kaip ten galėjo būti suformuoti sklypai ir visai šalia ežero statomi namai. Žinoma, dabar tų namų savininkai kelia teisėtus reikalavimus, kad jiems trukdo triukšmas. Tai eilinis betvarkės pavyzdys, neįsivaizduoju, kaip jį galima išspręsti“, – teigė A. Stancikienė.
Ypač aktyviai iškeldinimo idėją palaikė Seimo narys Andrius Burba. Tiesa, jis neįvardijo, iš kur paimti pinigų galimam perkėlimui, nes slidininkams reikia ne tik ežero, bet ir jame įrengtos slalomo trasos, tramplino, taip pat – bazės ant kranto, kur galima būtų saugiai laikyti katerį, inventorių, įrengti persirengimo kambarius. Visa tai yra Gelužėje – pagrindinėje Lietuvos vandens slidinėjimo bazėje.
„Mes norėtume, kad Aplinkos misterijos tarpinininkavimu vandens slidininkams būtų rastas kitas ežeras“, – bendruomenės nuomonę išsakė J.Gadliauskienė.
Tuo tarpu A.Stancikienė nepritarė bazės perkėlimui: „Kur jie besikeltų, visur laukia tas pats – atsiras žmonių, kuriems nepatiks, kad vandens slidininkai sportuoja greta jų“.
Bendrovės „Senasis ežerėlis“ direktorius ekologas Aušrys Balevičius siūlė dar vieną variantą – atiduoti vandens slidininkams kurį nors netoli Vilniaus esantį nebenaudojamą karjerą.
Posėdyje dalyvavęs asociacijos „Sportas visiems“ prezidentas Algis Vasiliauskas stebėjosi Lietuvoje vis labiau įsigalėjančia tendencija išstumti sportininkus iš jų bazių.
„Visai nesenai kalbėjome apie S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo išsaugojimą Kaune. Vilniuje iškilo grėsmė Plytinės kartodromui. Ir visus girdžiu tuos pačius žodžius – tai daroma visuomenės labui.
Žemė šalia tokių objektų – pigiausia. Nes ten triukšmas, pavojai. Tą žemę nuperka turtingi žmonės ir po to imasi žygių išvaryti sportininkus. Tas pats – ir su šaudykla Vilniuje. Kai statė greta namus, sakėme: „Ponai, čia triukšmas, čia šaudo“. Bet jie nekreipė dėmesio, nes žemė kainavo skatikus. Kai pasistatė penkis – šešis namus, pradėjo triukšmauti, kad šaudo šalia ir jiems trukdo. Ir sakė tą patį: reikia iškelti sportą. Iškelti? O kur? Viskas privatu. Kas sumokės žemės savininkas tuos milijonus? Ką daryti mūsų vaikams, anūkams, kurie nori sportuoti.
Gelužės bazę reikia uždaryti tik dėl to, kad greta apsigyveno aplinkos apsaugos ministras? Dėl ko reikia Žirmūnuose neleisti įrengti beisbolo stadiono? Geriau palikti, kad ten ir toliau rinktusi narkomanai, būtų prievartaujamos mergaitės. Visur valdo pinigai, interesai“, – kalbėjo A. Vasiliauskas.
Prie bazės Gelužėje kūrimo prisidėjęs A. Vasiliauskas juokingomis pavadino kalbas apie tai, kad vandens slidininkai kelia pavojų aplinkai ir aplinkiniams.
„Tikriausiai nėra saugesnio vandens telkinio nei tas, kur sportuoja vandens slidininkai. Juk jiems numatytos labai griežtos taisyklės. Trasa stovi ežero viduryje, yra specialus koridorius kateriui. Sportininkai patys drausmina tvarkos pažeidėjus, veja iš ežero vandens motociklininkus, girtus katerininkus, kurie atsiveža ant vežimaičių savo katerius. Savivaldybė už tai turėtų pasakyti ačiū. Tačiau kai kam tai nepatinka. Čia yra akivaizdus viešojo ir privataus intereso konfliktas“, – teigė „Sportas visiems“ vadovas.
Lietuvos vandens slidinėjimo sąjungos (LVSS) prezidentas Vytautas Valentėlis neslėpė – šioje sporto šakoje tinka tik galingi kateriai, nes per silpnas, nevienodu greičiu plaukiantis kateris neužtikrina slidininkams vienodų sąlygų.
„Prieš Atėnų olimpines žaidynes vandens slidinėjimas buvo tarp kandidatų tapti olimpine sporto šaka. Bet nepateko į olimpiados programą tik dėl to, kad katerio vairuotojas gali turėti įtaką sportininko rezultatui. Dabar kateriuose įrengiami kompiuteriai, užtikrinantys stabilų traukimą. O katerio dugnas yra padarytas taip, kad keltų kuo mažesnę bangą“, – paaiškino V. Valentėlis.
Vandens slidininkai tikino, kad šiuolaikiniai kateriai neteršia gamtos. Su tuo sutinka ir aplinkosaugininkai. Be to, yra gyvi įrodymai – Gelužėje netrūksta žuvų, vėžių, čia plaukioja gulbės.
Tuo tarpu Pilaitės gyventojai tvirtina, kad katerių keliamos bangos trukdo jiems maudytis, vandens slidininkų treniruotės kelią pavojų poilsiautojams.
Kūno kultūros ir sporto departamento generalinio direktoriaus (KKSD) pavaduotojas Vytautas Vainys pastebėjo, jog poilsiautojai nuo pat bazės sukūrimo maudydavosi Gelužėje, bet kol ant kranto nebuvo prabangių namų, problemų nekilo.
„Besistatantys namus tikrai žinojo, kad ten yra bazė, vyksta treniruotės ir varžybos“, – teigė KKSD vadovo pavaduotojas.
KKSD palaiko vandens slidininkus ir ne kartą kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydamas argumentuotai paaiškinti sprendimo dėl vandens slidininkų vilkinimą, tačiau sulaukdavo tik abstrakčių atsakymų. Ir posėdyje Seime ministerijos atstovai konkrečiai neįvardijo priežasčių, trukdančių padaryti išimtį sportininkams.
„Ši bazė yra reikalinga. Pagal tarptautines taisykles kateris turi būti atitinkamo galingumo. Tačiau pas mus tokį katerį draudžiama net nuleisti į vandenį.
Keista situacija – valstybė per Kūno kultūros ir sporto rėmimo fondą finansuoja vandens slidinėjimą, tačiau tuoj pat pareiškia, kad sportuoti – negalima“, – stebėjosi V. Vainys. Jis neabejoja, kad perkėlimas į kitą vandens telkinį neišgelbės vandens slidininkų: „Ar mes esame garantuoti, kad po kelių mėnesių ir ten gyventojai nepareikš, kad jiems trukdo vandens sklidinėjimas?“
KKSD generalinio direktoriaus pavaduotojo nuomone, vandens slidininkams reikia leisti sportuoti Gelužėje: „Žinoma, turi būti apribotas subjektų, galinčių plaukioti ežere su kateriu, skaičius, numatytas tikslus laikas treniruotėms. Teisinė bazė numato galimybę padaryti išimtį. Nes iškėlimas pareikalautų labai didelių lėšų ir daug laiko. O laiko nėra – jei sporto šaka nebus kultivuojama kelerius metus, nebus įmanoma auginti pamainos dabartiniams sportininkams.“
Vandens slidinininkai taip pat neslepia – jei jiems nebus vėl leista sportuoti savo bazėje, ši sporton šaka Lietuvoje gali išnykti, nes kitose šalies vietose, kur yra šios sporto šakos entuziastų, nėra rimtoms treniruotėms tinkamų bazių. Todėl šalies čempionatą pernai lietuviai buvo priversti rengti Latvijoje, o vienas geriausių Europos šuolininkų su vandens slidėmis Ričardas Lažinskas treniruotis turi kitose šalyse, kur rengti pratybų stovyklas – labai brangu.
Aplinkos apsaugos komiteto vadovo Jono Šimėno teigimu, delsti negalima: „Reikti sprendimo. Nes slidininkai dabar turi bazę ir negali sportuoti. Jei jie čia nebereikalingi, turi būti pasakyta, kur reikalingi.“
Į A. Burbos argumentą, jog Vilniui sparčiai plečiantis Gelužė netrukus bus miesto centre, LVSS atstovai atsakė pavyzdžiais – Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Austrijoje, kitose šalyse treniruotės ir varžybos vykta miestų centre esančiuose vandens telkiniuose.
Tačiau šis Seimo narys buvo neperkalbamas. „Būsiu prieš, kad čia toliau būtų vykdoma sporto veikla“, – teigė A. Burba.
Tuo tarpu dauguma kitų komiteto narių siūlė padaryti vandens slidininkams išimtį ir leisti sportuoti Gelužėje, kol bus rastas visus tenkinantis sprendimas.
„Siūlau nustatyti pereinamajį laikotarpį, kad jie galėtų sportuoti, ir toliau ieškoti išeities. Sportininkai jau prarado dvejus metus. O mes toliau juos tampom“, – sakė J.Šimėnas. Jam pritarė ir komiteto narys Almantas Petkus: „Reikia suteikti laikiną sprendimą. Juk sezonas jau tuoj prasidės – vandens slidininkai su hidrokostiumais gali treniruotis vos nutirpus ledui.“
Ar pajudės Lietuvos vandens slidinėjimo ledai, paaiškės mažiausiai po savaitės, kai vyks kitas Aplinkos apsaugos komiteto posėdis.
