Nuo vasario vidurio visoje šalyje vyksta Lietuvos mažųjų žaidynės, kurių pirmajame etape dalyvauja 227 darželiai – apie trečdalis visų ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Žaidynių tikslas – skatinti vaikus pajusti judėjimo džiaugsmą, augti sveikiems bei susipažinti su vertybėmis, kurias formuoja sportas.
Pirmajame žaidynių etape mažieji sportuoja savo darželiuose, piešia, mankštinasi, per sportą susipažįsta su olimpinėmis vertybėmis – dieną paskiria judėjimui. Renginius vainikuoja estafetės, kur nugalėtojas – kiekvienas vaikas.
„Darželyje skatinti varžytis ar žūt būt laimėti nėra teisingas sprendimas. Vaikui nusivylimas pirmuosiuose veiklos žingsniuose, kas šiuo atveju yra antra, trečia vieta, sukelia nusivylimą, užkerta norą toliau sportuoti. Todėl Lietuvos mažųjų žaidynių tikslas – geroji vaikų patirtis ir gera nuotaika. Pedagogai skatinami pažymėti kiekvienos grupės, kiekvieno vaiko pasiekimus. Vieni skatinami už greitį, kiti – už tikslumą, treti už išradingumą, draugiškumą ar aktyvumą,” - pasakoja Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Olimpinio švietimo direktorė Vita Balsytė.
Antrajame etape labiausiai pasižymėję darželio vaikai, mergaitės ir berniukai, vyksta į miesto atkrintamąsias, o iš ten – į finalo etapą. Festivalio principu vykstančiuose finaluose, keturiuose miestuose, dalyvauja po 24-25 darželius.
„Nuo pirmojo iki paskutinio etapo skatiname tas pačias vertybes – draugystę ir pagalbą vienas kitam, komandinę dvasią. Skirtumas nuo pirmojo etapo tas, kad čia mažuosius pasitinka olimpiečiai, padeda įveikti estafetes, užkabina visiems po medalį, motyvuoja savo pavyzdžiu - tiek mažuosius, tiek tėvelius, tiek pedagogus,“ - kalba V.Balsytė.
Su projekto tikslais ir uždaviniais, vykdymu, struktūra, etapais, rungtimis ir balų skaičiavimu ikimokyklinio ugdymo įstaigų pedagogai susipažino sausio-vasario mėnesiais, kuomet Šiauliuose, Visagine, Palangoje ir Kaune vyko seminarai. Juose dalyvavo apie 220 pedagogų. Po teorinės seminarų dalies jų dalyviai patys išbandė estafetes.
„Vaikai turi būti fiziškai aktyvūs nuo mažens, bet dabar situacija yra kritiška. Pasauliniai tyrimai rodo, kad dėl fizinio neaktyvumo jaunoji karta gyvens penkiais metais trumpiau nei vyresnioji, - tvirtino V.Balsytė. - Turime daryti pokytį visuomenės požiūryje į fizinį aktyvumą ir sportą. Tai kiekvieno žmogaus gyvenimo pagrindas – fizinė ir psichinė sveikata, pasitikėjimas savimi, empatija ir pagarba sau bei kitam – vertybės ir įgūdžiai, kuriuos formuoja sportas. Todėl Lietuvos tautinis olimpinis komitetas dirba kartu su ikimokyklinėmis įstaigomis skatindamas suformuoti vaikų poreikį sportuoti. Tik kokybiškos fizinio aktyvumo veiklos ikimokyklinio amžiaus vaikams padės ugdyti sveikus ir laimingus Lietuvos vaikus.“
