Per Lietuvos dviračių sporto federacijos ataskaitos ir rinkimų suvažiavimą jis atidžiai klausėsi metų pranešimo ir vis kažką pasižymėdavo savo užrašų knygutėje. Po suvažiavo V. Matijošaitis iš karto neišskubėjo į Kauną, o pasiliko pabendrauti su dviratininkais.
– Gal ir pats važinėjate dviračiu? – paklausiau naujojo Lietuvos dviračių sporto federacijos prezidento.
– Be abejo, taip. Ir net ne aš vienas, bet ir sūnūs, anūkai. Jaunesnysis sūnus, 30-metis Dainius su draugais dalyvauja visuose masiniuose dviračių sporto renginiuose.
– Tad federacija išsirinko sportišką prezidentą?
– Gal šiuo metu nelabai sportišką. Dviračių sporto renginiuose dabar nedalyvauju, bet savo malonumui mėgstu minti dviračio pedalus.
– Labai daug ką remiate: krepšinį, automobilių sportą.
– Dar regbį, rengiame daug socialinių programų. Būtų labai ilgas sąrašas, ką remiame. Lietuvoje, žinoma, sporto šaka Nr. 1 – krepšinis. Tačiau krepšinį Lietuvoje ne visi žaidžia iki gilios senatvės. Dviračiu važinėja ir jauni, ir seni. Dviračių sportas galėtų dar labiau populiarėti, patekti į populiariausių sporto šakų trejetą. Tokia mano filosofija.
Dviračių sporto renginiuose dabar nedalyvauju, bet savo malonumui mėgstu minti dviračio pedalus
Visada žavėdavausi, matydamas jaunus dviratininkus. Tapti Dviračių sporto federacijos prezidentu įkalbėjo draugai dviratininkai: mano kaimynas Kęstutis Stakėnas, su kuriuo gyvename vienas prieš kitą, buvęs federacijos prezidentas Žydrūnas Stankevičius, Egidijus Daubaras. Negalėjau atsispirti.
– Ilgai galvojote: tapti ar netapti?
– Galvojau. Kur anksčiau buvau kviečiamas – neidavau, nes man pirmoje vietoje buvo darbas. O šiuo metu darbus esu susitvarkęs taip, kad galiu tapti ir Kauno meru, pasitraukti iš visų verslų, galiu ir visuomeninį darbą dirbti.
– Tačiau dviratininkai norėtų, kad jūs dažniau būtumėte su jais, lankytumėtės varžybose, ar surasite laiko?
– Surasiu. Esu komandos žmogus, todėl ir darbe galiu lengvai atsistoti ir dalyvauti mero rinkimuose, Dviračių sporto federacijos darbe. Turiu komandą. Todėl ir Dviračių sporto federacijoje norėtųsi, kad visi klubų vadovai, kurie yra stiprūs, geri, bet dauguma dirba po vieną regionuose, būtų vienas kumštis. Tik tada bus galima daug ką padaryti. Tikiu: padarysime.
Esu komandos žmogus, todėl ir darbe galiu lengvai atsistoti ir dalyvauti mero rinkimuose, Dviračių sporto federacijos darbe
– Gal turite dviratininką, kuris jus imponuoja, tarkime Diana Žiliūtė, Edita Pučinskaitė, Simona Krupeckaitė ar ... ?
– Moterys tai visos imponuoja. Mane dabar labai imponavo Žydrūnas Savickas, jau jį, vaikinuką, matomai, ir pavardė įpareigoja būti pirmam. Labai patiko jo startas per praėjusių metų pasaulio čempionatą Ispanijoje, kai jis kartu su trimis dviratininkais buvo atitrūkęs nuo pagrindinės grupės ir įveikė apie 200 kilometrų, sėkmingai veržėsi į tarpinius finišus. Jis per grupines varžybas, kurias stebėjau per televiziją, padarė viską, kad kuo dažniau skambėtų Lietuvos vardas. Tai – labai didelis mūsų dviratininko patriotizmas ir reklama Lietuvai.
