Skuba statant arenas lengvaatlečiams, plaukikams, sunkumų kilnotojams ir kitų sporto šakų atstovams prasidėjo po to, kai žaidynių organizacinis komitetas paskelbė aliarmą – daugumos arenų statybų darbai ženkliai atsilikinėjo nuo pradžioje nustatytų grafikų ir iškilo grėsmė, kad žaidynės bus sužlugdytos.
Tautų Sandrauga, kurios atletai varžosi kas ketverius metus vykstančiose žaidynėse, buvo įkurta 1926 metais, o po 1949 metų reformos ji vienija 53 šalis, kuriose gyvena ketvirtadalis pasaulio gyventojų. Žaidynių atidarymas vyks spalio 3 dieną, o žaidynių ugnies estafetė į 190 000 kilometrų kelionę pajudėjo spalio pabaigoje – estafetės pradžią paskelbė Didžiosios Britanijos karalienė Elizabeth II bei Indijos prezidentė Pratibha Patil.
Panašūs nelaimingi atsitikimai statant sporto arenas – ne naujiena. Statant pagrindinę 2004 metų areną olimpiniuose Atėnuose 2004 metais žuvo 14, o 2008 metais Pekine – 10 statybininkų. Pastarasis skaičius – tik oficiali Kinijos valdžios statistika, spėjama, kad aukų galėjo būti gerokai daugiau.
Nepriklausomi ekspertai, tyrę Indijos statybininkų žūtį, pasibaisėjo. Viso žaidynėms skirtų objektų statybvietėse dirba apie 450 000 žmonių, dauguma jų dirba viršvalandžius, už kuriuos atlygio negauna. Daugelis statybininkų gyvena perpildytuose bendrabučiuose be elektros ir elementarių higienos sąlygų. Taip pat kontatuota, kad daugelyje objektų nesilaikoma jokių darbo saugos taisyklių, o mirtini atvejai tiesiog slepiami.