Praėjo laikai, kai šalia Galvės ežero irkluotojai turėjo tik apmirusią bazę. Šią vasarą kone tūkstantis atletų iš šešių dešimčių šalių galėjo ne tik grožėtis įspūdinga Trakų pilimi, bet ir rungtyniauti atnaujintoje trasoje su nauju šiuolaikišku finišo bokšteliu.
Drąsios vizijos
„Tarptautinės irklavimo federacijos atstovai tvirtino, kad mūsų bokštelį pateiks kaip pavyzdį visiems“, – didžiavosi Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis.
„Iš čempionato organizavimo federacija turbūt neuždirbs, – prognozavo Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis, buvęs Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Keblys. – Bet, jei nebūtų rengiamos šios varžybos, trasos mes turbūt nebūtume atnaujinę.“
Tikėtina, kad Trakų kibininėse dešimtimis kalbų bus šnekama ne tik šią vasarą. Jau planuojamas pasaulio jaunių čempionatas Lietuvoje. Ateityje federacijos vadovų ambicijos siekia privilioti į Galvę ir planetos suaugusiųjų pirmenybes.
Tai būtų nepigus malonumas – vien paraiškos pateikimui būtina surinkti 150 tūkst. eurų. Be to, tokiu atveju reikėtų praplatinti varžybų kanalą ir įrengti aštuntą takelį.
Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Klemensas Rimšelis įsitikinęs, kad dėl to net verta nukasti dalį greta trasos esančios salos: „Kam leisti milijonus valstybės reklamai? Irklavimas čia, šalia istorinės Trakų pilies, yra geriausia reklama Lietuvai.“
Paklaustas, ar gamtosaugininkai neturės kitos nuomonės, sporto ministras atsakė: „Todėl, kad saloje pempė gyvena? Ji ras kur įsikurti, o platinti trasą galima tada, kai pempė bus išskridusi“.
Apie galimybę platinti trasą šmaikščiai yra pasisakęs ir D.Pavilionis – esą Vytautas Didysis pilį pasistatė be Trakų istorinio nacionalinio parko vadovų leidimo.
Auga puiki pamaina
Jaunimo pasaulio čempionatas lietuviams medaliais nesuspindo, bet saviškių startais varžybų rengėjai liko patenkinti.
„Turint galvoje, kad komandoje įvyko kartų kaita, rezultatai geri. Ypač turint galvoje, kad į finalus patekę mūsų irkluotojai gerokai jaunesni už varžovus“, – įvertino K.Keblys.
Nauja irkluotojų karta auga. Kita vertus, ir ta, kuri dabar atstovauja šaliai suaugusiųjų varžybose, ko gero, yra viena geriausių per pastarąjį dešimtmetį.
Lietuvos rinktinei dėl amžiaus limito jau nebegalėjo atstovauti praėjusių metų pasaulio čempionė Donata Vištartaitė. Pirmenybes praleido ir Londono olimpinėms žaidynėms besirengiantis Rolandas Maščinskas, kuris, pasak žinovų, būtų turėjęs gerų galimybių vienviečių varžybose.
Į čempionato finalus pateko dvi Lietuvos valtys, kurias irklavo 17–19 metų sportininkai. Porinių dviviečių varžybose Ieva Adomavičiūtė ir Milda Valčiukaitė finišavo ketvirtos, o Dominykas Jančionis ir I.Adomavičiūtės brolis Aurimas Adomavičius – penkti.
Nauja irkluotojų karta auga. Kita vertus, ir ta, kuri dabar atstovauja šaliai suaugusiųjų varžybose, ko gero, yra viena geriausių per pastarąjį dešimtmetį.
Gausi olimpinė komanda
Į Londono olimpines žaidynes Lietuva siunčia net tris įgulas – vienvietininkus Donatą Vištartaitę ir Mindaugą Griškonį bei porinę dvivietę – Rolandą Maščinską ir Saulių Ritterį. Tai – gausiausia Lietuvos irkluotojų olimpinė komanda nuo 1992-ųjų Barselonos žaidynių.
Prieš 12 metų Sidnėjuje Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja iškovojo bronzą, bet jos buvo vienintelės Lietuvos atstovės Australijoje. Atėnų olimpiadoje irgi startavo vienintelė dvivietė, o dar po ketverių metų Pekine irklavo tik M.Griškonis.
Per jaunimo čempionatą Trakuose būtent šis sportininkas sukėlė šurmulį, kai viešame dienoraštyje paskelbė, jog olimpiečiai buvo ištremti ir iš irklavimo bazės, ir iš Galvės vandens takų. Federacijos vadovams teko teisintis, kad irkluotojams buvo siūlomi alternatyvūs variantai, o sudarant išankstinius varžybų bei treniruočių planus niekas net negalvojo, jog olimpinė irkluotojų komanda bus tokia gausi.
