– Kur sutikai olimpinius, 2012-uosius, metus? – sportas.info paklausė V.Aleknos.
– Namuose su šeima. Buvome nuėję į svečius, svečiai atėjo pas mus. Turėjome progą pasigrožėti pirmuoju sniegu, kurio pas mus, miške, iškrito daugiau nei kitur.
– Ką Kalėdų Senelis atnešė dovanų tavo vaikučiams?
– Ką jie buvo parašę savo laiškeliuose, tą senelis ir atnešė. Mykolas su Martynu ir toliau lanko lengvosios atletikos treniruotes, dabar per žiemos atostogas smagiai laiką leidžia namų aplinkoje.
– Kaip vertini praėjusius metus? Per juos laimėjai „Deimantinės lygos“ varžybas.
– Jie buvo geresni nei 2010-ieji. Tačiau, žinoma, norėjosi, kad būtų buvę dar geriau. Laimėjau „Deimantinės lygos“ turnyrą, bet nepavyko savęs realizuoti per pasaulio čempionatą.
Šiemet manęs laukia paskutinieji metai didžiajame sporte. Į juos reikėtų sudėti viską, kad daugiau nereikėtų grįžti į sektorių.
Džiaugiuosi, kad po pergalės „Deimantinės lygos“ varžybose grįžta pasitikėjimas savo jėgomis. Šiemet manęs laukia paskutinieji metai didžiajame sporte. Į juos reikėtų sudėti viską, kad daugiau nereikėtų grįžti į sektorių.
– Esi išrinktas į 2011 m. geriausiųjų Lietuvos sportininkų dešimtuką – jame užėmei septintąją vietą. Kaip ją vertini?
– Keturis kartus jau buvau pirmas, namie turiu keturis „Šaulius“. Pernai nepasiekiau kažko ypatinga, todėl, manau, patekti į geriausiųjų Lietuvos sportininkų dešimtuką yra garbinga. Tai pakankamai objektyvus įvertinimas.
– Geriausia tapo penkiakovininkė Laura Asadauskaitė...
– Laura tikrai nusipelnė tapti geriausiąja metų sportininke. Maniau, kad dėl šios vietos ji atkakliai kovos su Simona Krupeckaite. Tačiau antras rinkimuose buvo Jonas Valančiūnas. Jis dar jaunas sportininkas, viskas prieš akis, tiktai reikia toliau dirbti ir labiau sustiprėti, pažaisti Lietuvos vyrų rinktinėje. Visi matėme, kad Jonas gerai žaidė jaunimo čempionate. Tačiau jaunimas yra vienas dalykas, o suaugusiųjų rinktinė – kitas. Manyčiau, kad, jeigu mes renkame suaugusiųjų sportininkų dešimtuką, tai juos reikėtų rinktis iš suaugusiųjų būrio. Jaunimas ir jauniai yra visai kita grupė, kitokia konkurencija, kitoks sportas.
– Išvyksti į treniruočių stovyklą Lenkijoje, kam per pratybas skirsi didžiausią dėmesį?
– Iki Naujųjų metų treniravausi ne tiek jau daug, ilgesnį laiką ilsėjausi. Lenkijoje bus mano įžanginė treniruočių stovykla. Į Lenkiją važinėju jau ne pirmus metus, tenai rami aplinka, geros pratybų sąlygos, nėra brangu, o ir namai ne už kalnų.
– Ar šiemet ginsi savo titulą trečiosiose „Deimantinės lygos“ varžybose?
– Šios varžybos vyksta kasmet, jos pakeitė IAFF „Auksinę lygą“. Yra 14 disko metimo varžybų: septynios moterims ir septynios – vyrams, taip pat kitos lengvosios atletikos rungtys. Ginti nugalėtojo titulą nėra mano tikslas. Dalyvausiu gal kelių etapų varžybose, nes tai aukšto lygio turnyras, į kurį susirenka stipriausi planetos disko metikai.
– Ar jau viską susidėliojai? Iki Londono olimpinių žaidynių beliko kiek daugiau nei pusmetis?
– Žaidynėms kaip reikiant ruoštis dar nepradėjau. Viena aišku, kad jos – pagrindinis metų startas. Kokiose varžybose dalyvausiu, o kokias praleisiu, spręsis metų eigoje. Kai priartės vasaros sezonas, tada bus aiškiau, kokias varžybas rinksiuosi. Kada bus pirmasis startas, priklausys nuo to, kaip pavyks pasirengti sezonui ir kaip tuo metu jausiuosi. Jeigu būsiu pakankamai stiprus, išeisiu į disko metimo sektorių. Tai gali būti gal gegužės mėnesį, o gal birželio.
– Ar šalia tavęs ir toliau bus Zigmas Živatkauskas?
– Į Lenkiją vykstu su Kęstučiu Laurinsku, nes Zigmui, kaip mano patarėjui visais klausimais, jau nelabai patinka tolimos kelionės, jam norisi pabūti namuose. Vilniuje treniruojamės kartu, o išvykose Zigmo funkcijas perima Kęstutis – kartu geriname bendrą fizinį pasirengimą, jis mane masažuoja, ieškome pratimų įvairovės. Dirbame bendrai.
Mano gyvenimas pasikeitė 360 laipsnių, – sako VRM patarėju sporto klausimais tapęs V.Alekna.
– Nuo lapkričio 7-osios dienos pradėjai dirbti Vidaus reikalų ministerijos patarėju sporto klausimais. Kaip sekasi?
– Mano gyvenimas pasikeitė 360 laipsnių. Iki šiol gyvenau kitu ritmu ir režimu, o dabar staiga viskas pasikeitė. Tai nėra lengva. Nemanau, kad per tą pusantro mėnesio visaverčiai įsijaučiau į naują ritmą. Dar norėčiau kelis mėnesius rimtai pasitreniruoti, baigti savo sportinę karjerą – tada jau pilnai atsiduosiu darbui VRM. Darbe darau viska, ko reikalaujama. Sporte esu ne naujokas, sportininkų būryje jaučiuosi gerai. Baigiantis 2011-iesiems, teko dalyvauti daugelyje renginių, buvo malonu bendrauti su žmonėmis.
– Pradedi rimtai rengtis olimpinėms žaidynėms, o ar VRM ministras Raimundas Palaitis nevers tavęs eiti į darbą?
– Ta tema su ministru kalbėjau. Sakiau, kad nebūsiu toks „pareigingas“ darbuotojas. Visi supranta, kad laukia atsakingi metai, olimpinės žaidynės, kurioms reikia gerai pasirengti. Buvome sutarę, kad tomis dienomis, kai reikės išvykti, išeisiu neapmokamų atostogų.
– Karts nuo karto pasigirsta gandas, kad esi rimtas kandidatas tapti LTOK prezidentu...
– Jeigu apie tai pradėsiu galvoti, gali nukentėti tiesioginis mano tikslas, kurio gal būt visi laukia ir šio bei to tikisi. Norėčiau visiškai atsiduoti tam tikslui, kuris yra netoliese, už nedidelės jūros. O po to žiūrėsime, yra to laiko...
