-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Paaiškino išsamiai: kas nutinka smegenims, kai kovotojas patiria nokautą?

Nokautai yra tai, ko laukia kovinio sporto žiūrovai. Sportininkas griūna ringe, sirgaliai užgniaužia kvapą, užplūsta adrenalinas. Tačiau kas nutinka, kai smūgis „išjungia“ sportininką, kas vyksta smegenyse artimiausiomis minutėmis, valandomis ir dienomis? Portalas „The Athletic“ kalbėjosi su sporto medicinos ekspertais ir tai aiškinosi.
Krzysztofas Wlodarczykas po nokauto
Krzysztofas Wlodarczykas po nokauto / „Scanpix“ nuotr.

Kas nutinka smegenims tuo momentu, kai kovotojas yra nokautuojamas?

Dr. Thomasas Di Virgilio: Kaskart, kai sportininkas gauna smūgį į galvą, smegenys sujuda kaukolėje. Kai kurie tai vadina „slankiojimu“. Kai tas slankiojimasis yra pakankamai stiprus, tai gali sukelti tam tikrus smegenų komunikacijos procesus, kurie neleidžia joms tinkamai funkcionuoti. Jei tai sukelia sąmoningumo praradimą, kovotojas patiria nokautą. Bet tai nėra vienintelis padarinys, tai gali sukelti kitus simptomus kaip vangumą, pusiausvyros problemas, nuotaikų kaitą.

Profesorius Mike'as Loosemore'as: Aš tai matau kaip besiplėtojantį procesą. Iš esmės, jei tu sugeri smūgį į galvą, įsijungia apsaugos mechanizmas, kuris atrodo lyg elektra trumpam dingtų ir vėl įsijungtų sistemos perkrovimui.

Tuomet guli ant grindų ir tai užtikrina gerą kraujo cirkuliaciją smegenyse. Tai lyg kompiuterio išjungimas ir jo įjungimas vėl.

Mūsų smegenys yra nuostabus kūrinys su milijardais elektros sąsajų, vykstančių be perstojo. Kai patiri nokautą, paviršutiniškos smegenų funkcijos (nebūtinos tavo išgyvenimui) tiesiog išsijungia.

Tai reiškia, kad mąstymas, kalbėjimas ir matymas nefunkcionuoja, tačiau širdis toliau plaka, kvėpavimas taip pat nesustoja. Tuomet viskas yra perkraunama ir bandoma atstatyti į pradinę padėtį, nors kai kurie elementai, kaip atmintis, gali grįžti tik po ilgesnio laiko. Neretai, patyręs nokautą, žmogus praranda dalį atminties, kartais tai nenutinka. Kai kurie kovotojai pagal tai sprendžia, kiek stiprus buvo sumušimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Cristoferis Rosalesas v Paddy Barnesas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Cristoferis Rosalesas v Paddy Barnesas

Tuo pat metu, kai vyksta fiziniai pokyčiai, tai gali paveikti ir tolesnę smegenų veiklą. Vėlgi, tam reikia laiko, kad viskas susigulėtų po sunkaus sužeidimo. Visi šie dalykai susideda ir yra vadinami smegenų sukrėtimu, bet mes dažnai neteisingai interpretuojame šią diagnozę, nes žmonės į tai reaguoja skirtingai, gali jausti skirtingus simptomus.

Jei kovotojas jaučiasi nesąmoningas tik kelias sekundes, ar tai reiškia, kad poveikis smegenims yra ne toks sunkus?

Chrisas Nowinskis: Yra ryšys tarp sąmonės praradimo ilgio ir traumos rimtumo. Tačiau tai priklauso ir nuo to, kaip matuosi smegenų traumas. Žmonės matuoja smegenų sukrėtimo stiprumą pagal tai, kiek jiems prireikia laiko kol vėl pasijaučia įprastai ir dingsta simptomai. Taip pat galima matuoti pagal konkretų smegenų audinio sužeidimą.

Jei kalbėsime apie atsigavimo trukmę apskritai, jei sąmonė prarandama trumpesniam nei 30 sekundžių laikui, tuomet trauma nėra tokia sunki. Jei sąmonės netenkama kelioms minutėms ar dar ilgiau, tuomet galima spėti, jog smegenų pažeidimas bus sunkesnis.

Profesorius M.Loosemore'as: Dar viena nokautavimo teorija, kuria esu linkęs tikėti, yra „žaibiško nokauto“ idėja. Tai kai žmogus gauna smūgį, krenta, o tuomet atsistoja ir vėl jaučiasi gerai. Yra neblogų įrodymų, jog galima pernelyg apkrauti kaukolinius nervus – tuos, kurie atsakingi tik už veidą ir galvą – ir jei tai padaroma, tuomet žmogus praranda sąmonę. Tačiau šiuo atveju žmogus nepraranda sąmonės vien dėl energijos perkėlimo į smegenis.

Yra specialūs dalykai, kuriais kovos menų sportininkai daro įtaką kaukoliniams nervams, atsakingiems už žmogaus tapimą nesąmoningu. Jie gali neturėti jokių smegenų sukrėtimo požymių, tačiau prarasti sąmonę. Manau, kartais bokse, kai žmogus gauna daug smūgių į veidą, krenta, o tada atsistoja lyg niekur nieko, atrodo, jog tai ir yra „žaibiško nokauto“ iliustracija. Tai nėra energijos perdavimo į smegenis problema, o labiau per smarkus kaukolės nervų sužadinimas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Povetkinas prieš Davidą Price'ą
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Aleksandras Povetkinas prieš Davidą Price'ą

Kas vyksta smegenyse artimiausias dienas ar savaites po nokauto?

Dr. Th.Di Virgilio: Galima sakyti, kad kurį laiką po smarkaus smūgio, smegenys yra sumišusios. Pirmu atveju, jos desperatiškai bando atkurti balansą. Tai reiškia, kad smegenų ląstelės naudoja visą įmanomą energiją vykdyti cheminius procesus. Vis dėlto dėl kraujo cirkuliacijos smegenyse po traumos sumažėjimo, energijos nėra tiek daug, o tai gali tęstis mėnesius. Tokiu atveju smegenys yra labai pažeidžiamos.

Jei sportininkas sugeria dar vieną smūgį prieš smegenims visiškai atsistatant, tai gali iššaukti antrojo poveikio sindromą. Tada smegenys ima tinti, o tai gali iššaukti katastrofiškas pasekmes.

Profesorius M.Loosemore'as: Tavo elektriniai procesai išsijungia ir vėl įsijungia, tuomet gali įvykti membranos laidumo pokyčiai, o viskam nusistovėti gali prireikti laiko. Dėl to kai kuriems žmonėms užtrunka ilgiau, kol smegenų ląstelės grįžta į normalų darbą.

Kitas dalykas, kad atsakymo mes iki galo ir nežinome. Mes gauname vis daugiau ir daugiau žinių iš vykdomų tyrimų, susijusių su smegenų pažeidimais. Kai kurie žmonės matomi vis dar paveikti net po šešių mėnesių nuo smegenų sukrėtimo. Bet ar tai kažką reiškia? Žmogus idealiai funkcionuoja ir toliau sportuoja. Mes galime rasti pakitimų, bet ar jie daro reikšmingos įtakos? Kurie pokyčiai yra reikšmingi? Mes vis dar bandome visą tai išsiaiškinti.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lucas Browne'as po nokauto
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Lucas Browne'as po nokauto

Sakykime, kad yra du kovotojai: vienas, kuris yra nokautuojamas kovos viduryje ir kitas, kuris gauna daug smūgių, tačiau atsilaiko 12 raundų. Kaip skirsis jų smegenų pažeidimai?

Dr. Th.Di Virgilio: Galima būtų spekuliuoti, kad kovotojai, kurie sugeria stipresnius smūgius ir nepraranda sąmonės, yra didesnėje rizikoje. Tačiau yra ir tokių, kurie patyrė smūgius į galvą visą gyvenimą, bet nerodo jokių pakitimų, susijusių su funkcionavimu.

Jei sportininkas sugeria dar vieną smūgį prieš smegenims visiškai atsistatant, tai gali iššaukti antrojo poveikio sindromą. Tada smegenys ima tinti, o tai gali iššaukti katastrofiškas pasekmes

Manau, tai priklauso nuo kiekvieno asmeniškai – nuolatiniai smūgiai į galvą gali iššaukti nervinės kilmės ligas, tačiau lyginti šių dviejų atvejų kategoriškai negalime. Esame matę jaunų, pavyzdžiui, amerikietiško futbolo žaidėjų, kurie, būdami dar labai jauno amžiaus (apie 25 metų), patiria rimtų smegenų veiklos sutrikimų.

Profesorius M.Loosemore'as: Dar kartą pasikartosiu, kad mes iš esmės negalime to lyginti, nes tiesiog neina išmatuoti jėgų, kurios veikia atleto galvą. Gali būti, kad, jei turi labai stiprų kaklą, jėgos, kurios iš esmės yra nukreiptos į galvą, smegenis veikia silpniau.

Gali būti ir taip, kad sugeri stiprų smūgį trečiajame raunde, bet esi prigaunamas nepasirengęs ir atpalaidavęs kaklo raumenis, tuomet galva sukrečiama stipriau ir didesnė energija pažeidžia smegenis.

Kodėl yra taip, kad kai kurie kovotojai, atrodo, gali sugerti nesuskaičiuojamą smūgių kiekį, tačiau neprarasti sąmonės? Ar tai genetika?

Ch.Nowinskis: Yra daug dedamųjų. Atrodo aišku, kad gali veikti genetika, tačiau mes negalime to su kažkuo palyginti, mes tų genų nežinome.

Yra kitų aspektų, kaip kaklo stiprumas. Kuo stipresnis kaklas, net kuo jis trumpesnis, tuo smūgio keliama žala gali būti mažesnė.

Mes tikrai žinome, kad vieno žmogaus gebėjimas pamatyti smūgį ir į jį reaguoti yra geresnis nei kito. Tai daro įtaką, ar tas žmogus bus nokautuotas, todėl dažnai kai kurie sportininkai nemato ir yra paveikiami stipriau.

Tad žmonėms, kurie turi geresnį periferinį matymą, būti nokautuotiems yra mažesnė tikimybė, nes jie gali geriau apsiginti ir pasiruošti smūgiams. Tačiau šią savybę lavinti yra ypatingai sunku.

Profesorius M.Loosemore'as: Egzistuoja genas, kuris lemia sunkesnį žmogaus atsigavimą po stipraus smūgio į galvą, šį geną turi apie 20 proc. žmonių.

Vis dėlto nėra informacijos, ar tai turi skirtumą, kai kalbame apie smegenų sukrėtimą. Ir ar išvis tai turi įtakos. Žinome, kad jei žmogus patiria sunkią galvos traumą, tarkime, pakliuvęs į automobilio avariją, ir yra pažeistos smegenys, tuomet šis genas nepadeda jam atsigauti. Tačiau mes nežinome, ar genai gali padėti ar pakeisti smegenų sukrėtimą.

Taigi, priežasties, dėl kurios kai kurie kovotojai gali sugerti daugiau smūgių nei kiti, mes nežinome. Galbūt tai yra dėl skirtingų smegenų, galbūt dėl sveikatos būklės, gal dėl prarasto svorio, galbūt dėl anksčiau buvusių pažeidimų.

Anksčiau dirbau su Carlu Frochu, kurį nokautuoti buvo be galo sunku. Jis nebuvo Ricky Hattono tipo kovotojas, kuris užsiaugintų daug svorio po kovos, o tada jį mestų prieš kitą kovą. Carlas visada svyruodavo aplink savo kovinį svorį, gerai maitinosi, negėrė ir gyveno gerą gyvenimą.

Atrodo, kad egzistuoja tas fenomenas, kuomet kai kuriems kovotojams gali trenkti labai stipriai, bet jų nenokautuosi. Galbūt tai dėl to, kad jie turi neįtikėtinai stiprius kaklus, todėl jų galvos tiesiog nejuda tiek smūgio metu, taip nepažeidžiamos lieka smegenys.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bokso kova
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Bokso kova

Kas daroma, jei kovotojas yra nokautuojamas, tačiau jau po kelių akimirkų atsikelia ir yra sąmoningas?

Dr. Ashwinas Patelis: Kai kova baigiama, nesvarbu, buvo nokautas ar ne, medikai abiejuose ringo kampuose atlieka profilaktinį patikrinimą, kad pažiūrėtų, kokios būklės yra kovotojai. Patikriname sportininko veidą, jei yra prakirtimų, liepiame ateiti į medicininį kambarį, kur žaizdas siuvame. Taip pat klausiame apie galvos skausmus, silpnumą.

Jei kovotojas pasako, kad viskas yra tvarkoje, tuomet po kiek laiko užsukame į rūbinę. Ten klausiame dar eilės klausimų, prašome žiūrėti tiesiai, į kairę, į dešinę, taip matome, ar jie geba sekti instrukcijas. Klausiame, kuri šiandien diena, koks arenos pavadinimas, ar matė mus per svėrimus, koks buvo jo svoris. Jei atsiranda abejonių, mes siunčiame kovotoją į artimiausią ligoninę. Ten sportininkas dar kartą patikrinamas ir, jei viskas tvarkoje, po kiek laiko jis paleidžiamas. Kartais atletai lieka ligoninėje per naktį tam, kad būtų galima stebėti jų būklę.

Kartą buvau renginyje, kur vieno boksininko kovą sustabdė likus minutei iki jos pabaigos. Aš nuėjau apžiūrėti jo į rūbinę, jis jautėsi gerai, kalbėjo su treneriu, niekuo nesiskundė. Renginys tęsėsi ir po 15 ar 20 minučių jo treneris atbėgo pas mane ir pasakė: „Daktare, atbėkite, mano kovotojas sukniubo.“

Dar po kelių renginių jis priėjo prie manęs ir padėkojo, kad išgelbėjau jam gyvybę

Kai ten nubėgau, sportininkas buvo ant grindų, be sąmonės. Mums reikėjo jį kuo greičiau išgabenti, bet durys, skubiai pagalbai vedusios iš persirengimo kambario, buvo užrakintos.

Laimei, duris pavyko išlaužti kol aš teikiau pagalbą boksininkui, jį išvežėme į ligoninę. Paaiškėjo, kad jam prasidėjo kraujavimas smegenyse, jis buvo skubiai operuotas. Dar po kelių renginių jis priėjo prie manęs ir padėkojo, kad išgelbėjau jam gyvybę.

Buvo ir toks atvejis, kai baigėsi kova, sportininkas nusiprausė, pakalbėjo su žiniasklaida ir išvyko namo su savo mergina ir mama. Tą naktį jis nuėjo į tualetą ir sukniubo ant jo sėdėdamas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Užsisakykite 15min naujienlaiškius