„Prieš tai pas juos buvo profesionali visažistė iš operos ir baleto teatro, o vėliau aš. Iš pradžių vaikai puolė prašyti autografų, buvo mano nuotraukas spalvotas atsispausdinę, taip ir susipažinome su jais, o paskui klausinėjo visko apie sportą“, – įspūdžiais dalijosi Ž. Balčiūnaitė.
Rugsėjį mama tapusi sportininkė pripažino, kad didžiausią įspūdį jai paliko vaikų dėmesys: „Vaikai labai laukė, įteikė gėlių, diplomą, atvirutę, kurioje buvo parašyta: kai bus liūdna prsiminkite mus. Šitas labai didelį įspūdį paliko.“
Prisiminus mokyklos suolą sportininkę užplūsta šilti prisiminimai. Nors, kaip pati sako mokykloje buvo „velnių priėdusi“ – į mokytojus visada žvelgė su pagarba.
„Buvau padykusi, bet mokytojos klausydavau. Pokštus tik bendraamžiams krėsdavau, o mokytoją gerbiau“, – sakė Ž. Balčiūnaitė.
Vis dėlto, sportininkė prisipažino, kad pati tokio darbo dirbti nenorėtų.
„Man gražus tas darbas, bet pati – ne. Aš per jautriai į viską reaguoju, dar šuktelėčiau ant vaikų“, – nuogastavo Ž. Balčiūnaitė.
