Tarp 2355 dalyvių daugiau nei trečdalis – 855 atvyksta iš užsienio. Tarp itin gausiai atstovaujamų Jungtinių Amerikos Valstijų (125), Kanados (104), Australijos (79), kaimyninių Lenkijos (74), Baltarusijos (97), Rusijos (90), gausiai naujųjų emigrantų gyvenamos Jungtinės Karalystės (58) bei Airijos (31), išvysime lietuvius sportininkus ir iš tokių šalių kaip Jungtiniai Arabų Emyratai (1), Kuveitas (2), Pakistanas (1) bei Kazachstanas (1). Devyniolikos šalių bei Lietuvos sportininkai susirungs dėl poros tūkstančių medalių įvairiausiose sporto šakose, pradedant antrąja lietuvių religija krepšiniu, baigiant golfu ar riedučiais.
Apie Žaidynes kalbėjomės su Kūno kultūros ir sporto departamento generaliniu direktoriumi Algirdu Raslanu.
Šios Žaidynės bus skirtos Lietuvos vardo tūkstantmečiui bei Vilniui - Europos kultūros sostinei. Galbūt dėl šių dviejų progų jos bus kažkuo ypatingos?
Žaidynės bus įprastos. Jos turi savo programą, tad nukrypimas nuo jos sukeltų keblumų ir pirmiausia būtent tiems žmonėms užsienyje, kurie jau yra įpratę prie nustovėjusios tvarkos ir sporto šakų. Daugelis sporto šakų būtent dėl užsienio lietuvių ir yra įtrauktos į programą. Kitas vertus, ir mūsų finansinės galimybės yra ribotos. Todėl jokių išskirtinių dalykų nedarome, bet manome, kad Pasaulio lietuvių žaidynės puikiai papildys Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečio programą. Be to, specialiai Žaidynės rengiamos ne Klaipėdoje, nors eilė buvo priėjusi būtent uostamiesčiui, o Vilniuje, kuris didžiuojasi būdamas Europos kultūros sostine.
Turbūt jau žinomi visi dalyviai. Gal galite šiek tiek papasakoti iš kokių šalių, kokių sporto šakų atstovų sulauksime? Gal galite palyginti su VII-osiomis žaidynėmis?
 |
| Deimantės Dokšaitės nuotr./VII-osios Žaidynės |
Šįkart atvažiuoja daugiau žmonių ir nėra abejonės, kad būtent Tūkstantmečio proga. Galbūt šiek tiek didesnė sklaida ir pagal valstybes – turėsime devyniolikos šalių atstovus. Ir nors vos po vieną ar po du iš kai kurių valstybių - Jungtinių Arabų Emyratų, Kuveito, Pakistano. Taip pat niekad neturėdavome Liuksemburgo atstovų, o šiemet bus trys. Du Žmonės atskrenda iš Naujosios Zelandijos. Vienas žmogus iš Kazachstano. Atsirado tokių įvairesnių šalių, kurios tikrai parodo, kad lietuvaičiai migruoja ir plečia mūsų varžybų geografiją. Kita įdomus dalykas tas, kad kai vyko IV-osios Pasaulio lietuvių sporto žaidynės vos atkūrus Lietuvai nepriklausomybę jose daugiausia dalyvavo australai, amerikiečiai ir kanadiečiai. Dabar situacija šiek tiek keičiasi, nes nemažai žmonių atvažiuoja ir iš Lenkijos, Estijos, Baltarusijos, iš Rusijos kai kurių regionų. Tai rodo, kad daug aktyvesni darosi kaimyninėse šalyse gyvenantys lietuviai. Galima stebėti ir kartų kaitą. Pavyzdžiui iš už Atlanto jau nebeatvažiuoja vyresni žmonės, tačiau vis tiek iš tų tradicinių šalių turime gausias delegacijas. Iš Amerikos atskrenda 125 žmonės, iš Kanados - 104, iš Australijos – 79. Kitaip tariant stabiliai išlaikomos kvotos, tik galima pastebėti, kad atvyksta vis jaunesni sportininkai. Mums labai džiugu ir ypač šiuo požiūriu džiugina Kanada, JAV ir Australija, nes iš ten atvyksta jaunimas, dar čia nebuvęs, kurių tėvai išvykę nelabai seniai, o dabar jau jų atžalos čia sugrįžta. Anksčiau buvo vieni sentimentai, dabar jau traukia kiti. Tie dabar atvykstantys vaikai jau gimę kai Lietuva buvo nepriklausoma, jų tėvai jau išvažiavę iš laisvos Lietuvos. Tiesiog mūsų akyse pasikeitė dar viena generacija.
Kita vertus, žvelgiant į sporto šakas, matome išliekantį krepšinio populiarumą, šiose varžybose žada dalyvauti 312 žmonių. Estafetiniame bėgime bei futbole irgi bus nemažai dalyvių. Tačiau atsiranda ir naujų sporto šakų. Golfą jau žaisdavo ir iki tol, tačiau per praėjusias Žaidynes Lietuva dar negalėjo pasigirti tokiais golfo laukais kokius turime dabar. Tad šįkart golfas bus žaidžiamas aukščiausio lygio aikštyne. Tarp naujų, netradicinių sporto šakų paminėtinas greitasis čiuožimas, riedučiai, keliautojai, kėgliai, hel-pongas (naujas žaidimas ir gan sparčiai populiarėjantis), šiaurietiškas vaikščiojimas (populiarus Skandinavijoje). Matome, kad pamažu keičiasi sporto šakos ir atsiranda naujų ir tikrai tikime, kad jos prigis ir atsiskleis Lietuvoje.
Reikia pastebėti, kad šiek tiek apkarpėme mūsų išlaidas. Seniau atvykstančius užsienio lietuvius apgyvendindavome tris dienas prieš ir tris dienas po varžybų, dabar apgyvendinimą suteiksime tik vieną dieną prieš ir vieną dieną po varžybų. Tiesiog neturime galimybių. Mes atsiprašome, bet jų nemaitinsime, teks patiems sportininkams tuo pasirūpinti. Tačiau to ko reikia varžyboms – sporto bazės, teisėjavimas, organizavimas, visa tai bus aukščiausiame lygyje, viskas bus taip kaip visuomet.
Be to, šiemet turėsime gan plačią socialinę programą. Vyks bendras posėdis su sporto organizacijų atstovais. Taip pat didelis ačiū J.E. Valdui Adamkui, kuris priima Prezidentūroje. Nėra abejonės, kad kalbėsime apie Žaidynių plėtrą ir perspektyvas, pasaulio lietuvių vaikų įtraukimo į sportą galimybes. Taip pat vyks Pasaulio lietuvių sporto forumas, kuriame turėtume aptarti Žaidynių ateitį – ar po ketverių metų jas rengsime, kokios tendencijos, ką reikėtų tobulinti, ar gausime valstybės paramą, ar apskritai mūsų valstybei reikalingos tokios Žaidynės. Matyt, bus priimtos atitinkamos rezoliucijos. Seime taip pat vyks posėdis. Čia reikia padėkoti Seimo pirmininkui, kuris mus ten įsileidžia. Na, o birželio 27 dieną vyks Žaidynių atidarymas. Jo metu prezidentas V.Adamkus turėtų pasveikinti visus dalyvius. Iš tų pinigų, kuriuos turime tikrai pasistengsime išspausti maksimumą. Atidarymo šventės metu ketiname parodyti tokią Tūkstantmečio epopėją, kurioje atsispindės ir sportiniai akcentai. Tiesiog kviesime visus svečius pabūti kartu ir pasilinksminti.
Tiesa, šiemet Žaidynės yra irgi suspaustos taupant lėšas, didžioji dalis varžybų tilps į vieną – dvi dienas. Taip galės sutaupyti ir patys dalyviai. Tačiau liūdina tai, kad to pasibendravimo neturėsime tiek daug kaip įprastai. Bet, matyt, nemaža dalis dalyvių liks Lietuvoje ilgesniam laiku, pabus iki Pasaulio lietuvių dainų šventės pabaigos, tad galėsime visi kartu liepos 6 dieną paminėti Lietuvos vardo tūkstantmetį.
Bendrame visų dalyvių kontekste kokią dalį sudaro užsienio lietuviai?
Iš viso dalyvaus 2355 žmonės, iš jų apie trečdalis bus svečiai iš svetur. Tiesą sakant, vietos lietuvių skaičių šiek tiek ir ribojame, dėl sporto bazių pralaidumo, varžybų grafiko ir pan. Lietuvoje gyvenantys lietuviai galėjo pasireikšti per Palangoje vykusį „Sportas visiems“ festivalį.
Lygindami su praėjusiomis Žaidynėmis, kokius rezultatus prognozuotumėte?
Turiu pasakyti, kad nors atrodo, kad tai yra mėgėjų žaidynes, tačiau varžybos yra varžybos – visi siekia nugalėti. Bus atkalta 2000 medalių. Medalis – tai atmintis, gražus prisiminimas. Be to, visiems užsienio lietuviams įteiksime specialius marškinėlius, kuriuos galės parsivežti namo, kaip suvenyrus.
O sveika konkurencija tikrai bus – užsienio lietuviai labai nori pasivaržyti su vietiniais ir juos įveikti. Manoma, kad Lietuvos lietuviai yra stipresni ir jei tik per kokias krepšinio ar futbolo rungtynes vyksta įnirtingesnė kova, tai ažiotažas būna didžiulis. Ir man yra tekę matyti, kai užsienio lietuviai laimėjo prieš vietinius, tai patikėkite, džiaugsmo buvo labai daug. Tikrai manau, kad užsienio lietuviai bus stiprūs teniso kortuose, golfo aikštynuose bei krepšinio aikštelėse.
Tačiau bet kuriuo atveju, tai yra ne tik sportas, bet ir pabendravimas, pažintys, kontaktai, prisiminimai. Mes labai vertiname Žaidynes kaip progą Lietuvos ir užsienio lietuviams pabendrauti ir pasijausti viena didele pasaulio lietuvių šeima. Jei kažkada Žaidynėse dalyvavo seneliai, dabar jau atvyksta anūkai. Tas nematomas sporto ratas sukasi. Atvažiuoja septyniasdešimtmečiai žaisti teniso ir golfo, kita vertus, kanadiečiai ir amerikiečiai jau atveža dvylikamečių krepšinio rinktines.
Ir visgi kurioms užsienio šalims prognozuotumėte daugiausia medalių?
Mes nevedame kompleksinių įskaitų, nors statistika ir bus pateikta. Tačiau mums svarbiausia, kad jie atvyksta, kad dalyvauja, kad pabendrauja tarpusavyje. Tikrai Lietuvoje bus ką pamatyti, o taip pat tikiuosi, kad užsimegs kontaktai, bus aptarti ateities planai ir galimos bendradarbiavimo formos tarp Lietuvos ir užsienio sporto organizacijų.
Kas iš žinomų sportininkų dalyvaus?
Kviesime visus. Bet nežinau ar jiems duosime medalius, gal tik kviesime juos dalinti. Galbūt dalyvauti simboliškai, bet jie negali atimti medalių iš mėgėjų, nes tai mėgėjų varžybos, tad jiems ir medaliai turi atitekti. Tačiau olimpiečiai tikrai bus kviečiami į atidarymą ir atskiras varžybas, kviesime juos būti visur.
