Kanadoje amerikiečio ir prancūzės šeimoje gimusi M.Pierce svajojo būti pediatre, bet tapo profesionalia teniso žaidėja.
Ji pradėjo žaisti 10-ies metų, o sulaukus trylikos ją treniruoti ėmėsi tėvas.
Mama buvo M.Pierce užtarėja ir saugumo garantas, bet tėvas buvo ypač reiklus.
„Mes neturėjome pajamų ir kartais gyvendavome automobilyje. Mano tėvas parodė man piniginę ir pasakė, kad tai viskas, ką mes dabar turime, – savo išgyvenimus asmeniniame behindtheracquet.com pasakojo prancūzė. – Tada mano tėvas pasakė: būtų geriausia, kad pradėčiau laimėti, nes mums reikia pinigų.“
M.Pierce pripažino, kad toks spaudimas buvo sunkiai pakeliamas jaunam žmogui.
Tėvas nutarė ištraukti dukrą iš mokyklos ir pats treniravo iki jai suėjo 18-a metų.
„Žaidžiau tenisą, nes neturėjau kitų variantų. Aš turėjau laimėti, nes jei nebūčiau laimėjusi, mano tėvas galėjo imtis smurto. Aš bijojau, kad taip gali nutikti. Baimė buvo mano nuolatinė palydovė.“
M.Pierce galiausiai gavo rėmėją, kuris palaikė finansiškai trejus metus. Su rėmėjo pagalba M.Pierce šeima gaudavo maisto, be to, rėmėjas užmokėdavo už merginos teniso treniruotes.
Būdama 16-os M.Pierce laimėjo pirmą didelį turnyrą Palermo mieste Italijoje. Nuo tada ji jau galėjo pati finansiškai išlaikyti šeimą ir rūpintis pati savo karjera.
Nuo 18 iki 25 metų M.Pierce tik kartą matė savo tėvą. Tai nutiko, kai prancūzė laimėjo „Australia Open“ turnyrą, būdama 20-ies.
M.Pierce teigė, kad nekentė ir bijojo savo tėvo taip stipriai, kad nenorėjo jo daugiau matyti.
Vis dėlto vėliau M.Pierce sugebėjo atleisti savo tėvui, pati atradusi krikščionybę.
Dabar, būdama 45-erių, M.Pierce yra teniso trenerė.
Ji mano, kad tėvas darė tai, ką manė būnant geriausia, bandydamas užgrūdinti dukrą fiziškai ir psichologiškai.
2016 metais M.Pierce tėvui buvo diagnozuotas kraujo vėžys. Buvusi tenisininkė dalyvavo visuose pasitarimuose su gydytojais, buvo šalia per operacijas ir gydymą. Ji buvo šalia ir tada, kai jis paliko šį pasaulį.
„Nenorėčiau pakartoti savo vaikystės, bet dėl nieko nesigailiu“, – rašė M.Pierce.
Per savo karjerą ji yra žaidusi šešiuose „Grand Slam“ turnyrų finaluose, iš kurių du laimėjo.
Triumfą „Australia Open“ 1995 metais dar sekė titulas „French Open“ asmeninėse varžybose 2000 metais – ji iki šiol lieka pastarąjį kartą šį turnyrą Paryžiuje laimėjusia Prancūzijos tenisininke.
Be to, M.Pierce yra dusyk nugalėjusi „Grand Slam“ dvejetų varžybose. Per karjerą ji laimėjo 18 asmeninių WTA turnyrų ir 10 WTA dvejetų varžybų.
Per karjerą M.Pierce teniso aikštynuose uždirbo 9,7 mln. dolerių premijų, o dėl traumų pasitraukė iš teniso 2006 metais.
